sniegopilys.lt
Imago terapija yra psichoterapinis metodas. Jo kūrėjai teigia, kad jis gali padėti poroms išspręsti konfliktus ir rasti galimybių tobulėti nesutarimuose. Tam žmonių prašoma prisiminti savo santykius su tėvais ir kitais artimaisiais ankstyvaisiais gyvenimo metais. Tada jie nustato, kokie vaikystės elgesio modeliai trukdo jiems šiandien užmegzti tvirtą ryšį su savo partneriu ar partnere. Žodžiu, metodas atrodo labai patraukliai, bet kyla kai kurių klausimų, rašo „Psychology Today“.
Padeda rasti naujų būdų bendrauti su savo mylimuoju
Imago terapijos metodą devintajame dešimtmetyje sukūrė amerikiečių psichologai Harville’as Hendricksas ir Helen Hunt. Kaip specialistai, jie padėjo kitoms poroms pagerinti tarpusavio supratimą, patys būdami vyras ir žmona. Tačiau po dešimties santuokos metų jie atsidūrė ant skyrybų ribos.
Partneriai negalėjo įveikti savo problemų taikydami įprastus terapinius metodus, tačiau nenorėjo sugriauti savo šeimos. Todėl jie sukūrė savo rekomendacijas ir išbandė jas patys. Hendricksas ir Hunt nustatė, kad jų sukurti metodai yra veiksmingi, nes jie išgelbėjo jų santuoką. Tada terapeutai savo klientams pradėjo siūlyti pratimus, pagrįstus naujosios Imago terapijos principais.
Jie tikėjo, kad būtina atpažinti konkrečius dalykus, kuriais žmogus vadovaujasi. Tada jis išmoks išsivaduoti iš to ir rasti naujų būdų bendrauti su savo mylimuoju.
Imago terapijos metodo kūrėjai tiki, kad net ir labiausiai mylintys tėvai nėra tobuli ir gali nesąmoningai įskaudinti vaiką. Be to, jie ne visada gali išlaikyti vaiko saugumo ir komforto jausmą. Vaikas nėra tikras dėl meilės ir palaikymo, kurį gali gauti iš artimųjų bet kuriuo metu. Todėl stengiasi atkreipti suaugusiųjų dėmesį į save visais įmanomais būdais.
Imago terapeutai teigia, kad jei suaugusieji nekalba su vaiku, jis gali bijoti ir galvoti, kad tai jo paties kaltė – jis tikriausiai padarė kažką ne taip. Ir bando išsiaiškinti, kaip susigrąžinti tų, kuris jiems rūpi, meilę. Pavyzdžiui, jis gali pabandyti garsiai verkti, kad būtų pastebėtas. Arba jis gali supykti, liūdėti arba pradėti rodyti kaprizus, ožiuotis. Tokiais atvejais taikytina Imago terapija.
Šie metodai gali ir neveikti
Žmogui augant, jis nesąmoningai renkasi partnerius, kurie rodo meilę taip pat, kaip jo tėvai rodė vaikystėje. Tai reiškia, kad seni elgesio modeliai vėl suaktyvinami. Tai yra, žmogus, kaip bejėgis mažylis, bando pelnyti meilę, dėmesį ir palaikymą tais pačiais metodais, kuriuos naudojo prieš daugelį metų. Žinoma, šie metodai gali ir neveikti. Dėl to dažnai kyla konfliktų, nutrūksta abipusis supratimas.
Pasak imago terapeutų, svarbu nustatyti, kodėl žmogus pasirenka tam tikrą elgesio modelį. Ir kas skatina jį taip elgtis. Ir tada pabandyti išgydyti šiuos randus dialogo su terapeutu ir partneriu metu. Vienas iš šios terapijos tikslų – padėti žmogui atsikratyti savęs vertinimo ir leisti jam pasijusti priimtam ir mylimam.
Kaip, metodo kūrėjų manymu, veikia imago terapija. Kai pora konsultuojasi su imago terapeutu, jie gali aptarti savo vaikystės patirtį ir praeities traumas, tačiau nesigilina į jas. Šio metodo kūrėjas Harville’as Hendricksas teigia, kad nereikėtų per daug laiko skirti praeities negatyvumui. Svarbu nesigilinti į tolimus prisiminimus, o daryti išvadas ir pereiti prie šių dienų įvykių.
Todėl imago terapeutas kviečia žmones užmegzti dialogą apie labiausiai rūpimas problemas ir patirtį. Pokalbyje dalyvauja dvi šalys: siuntėjas, kuris dalijasi savo mintimis, ir gavėjas, kuris klausosi. Abu partneriai paeiliui atlieka kiekvieną vaidmenį. Terapeutas gali tik vesti ir palaikyti pokalbį, bet nenurodinėja, ką turėtų jausti ar sakyti kuris nors partneris.
Bendravimas vyksta pagal iš anksto nustatytas taisykles. Todėl turi būti palaikoma emociškai saugi aplinka, kurioje galima laisvai dalytis patirtimi. Draudžiama vartoti negatyvią, menkinančią kalbą.
Pagal nutylėjimą daroma prielaida, kad abu partneriai turi lygias teises ir nė vienas neturi galios kitam.
Ši praktika naudinga ne tik poroms
Partneris, atlikdamas siuntėjo vaidmenį, dalijasi savo mintimis ir jausmais. Gavėjas klausosi ir patvirtina jo jausmus.
Kitaip tariant, jie savais žodžiais išreiškia tai, ką suprato iš kito partnerio kalbos. Tada jie bando įsivaizduoti save savo partnerio vietoje. Užuot vertinę, jie stengiasi suprasti, kokias emocijas gali patirti jų mylimas žmogus, kalbėdami apie abi konkrečias situacijas ir jų santykius apskritai. Tada apsikeičia vaidmenimis.
Laikui bėgant, žmonės, įgiję patirties tokiuose dialoguose, gali juos vesti savarankiškai, be terapeuto. Pasak imago terapijos kūrėjų, tokie pratimai padeda greičiau išspręsti konfliktus. O jei naudojami ilgą laiką, jie gali padėti ugdyti abipusį supratimą.
Manoma, kad ši praktika naudinga ne tik poroms, patiriančioms santykių problemų, bet ir romantiškiems partneriams, kurie tiesiog nori geriau pažinti vienas kitą.
Atlikta tyrimų, patvirtinančių, kad imago terapija padeda išsaugoti santykius. Tačiau jų vis dar labai mažai.
Pavyzdžiui, remiantis vienu tyrimu, visi dalyviai teigė, kad po imago terapijos jie jautėsi daug geriau dėl savo sutuoktinių nei anksčiau. Tačiau tokių respondentų buvo labai mažai – tik 40 žmonių.
Kitame, didesniame tyrime dalyvavo poros, kurios atliko 12 terapijos sesijų. Šie žmonės pranešė apie padidėjusį pasitenkinimą santuoka, palyginti su kontroline grupe. Tiesa, šis rodiklis laikui bėgant mažėjo, tačiau vis tiek buvo didesnis nei prieš terapiją.
Tai atrodytų geras rezultatas. Tačiau šį tyrimą finansavo „Imago Relationships International“ – bendrovė, kuri propaguoja šio tipo terapiją. Taigi, verta palaukti kitų eksperimentinių išvadų.
Tačiau nėra įrodymų, kad Imago terapija kam nors pakenkė. Vis dėlto, jei patiriate santykių problemų ir sunkiai su jomis susidorojate, mažai tikėtina, kad turėtumėte pasikliauti vien šiuo metodu. Būtų protinga jį naudoti tik kaip papildymą prie patikrintų veiksmingų psichoterapijų, tokių kaip kognityvinė elgesio terapija.
