
– Ką turėčiau daryti, jei mano partneris nori daugiau sekso nei aš? Kaip galiu priversti save norėti daugiau?
– Santykių pradžioje žmonių lytinis potraukis paprastai sustiprėja, kadangi jie gyvena atskirai ir matosi tik retkarčiais, todėl abu jaučia stiprų seksualinį potraukį kiekvieną kartą susitikę. Tačiau kai pradinės aistros nurimsta, jie apsigyvena kartu – ir paaiškėja, kad vienas nori mylėtis tris kartus per savaitę ar net kiekvieną dieną, o kitas yra visiškai patenkintas seksu tris kartus per mėnesį.
Tai atsitinka dėl seksualinio temperamento skirtumų, kuris išlieka pastovus visą gyvenimą ir gali būti stiprus arba silpnas. Tačiau abu yra visiškai normalūs. Problemos kyla, kai partneriai nežino, ko nori.
Pirmas žingsnis sprendžiant šią problemą yra savęs pažinimas. Žmogus turi nustatyti, kaip dažnai jam reikia sekso, ko jis nori iš intymumo ir kas jam iš tikrųjų svarbu. Tik tada jis gali pradėti pokalbį su savo partneriu, planuoti ir ieškoti kompromiso.
Be seksualinio temperamento, reikia atsižvelgti ir į libido. Jei žmogus pavargsta darbe arba susiduria su problemomis, seksualinis potraukis gali sumažėti, nepaisant stipraus seksualinio temperamento. Tuo pačiu metu nuolatinis intymumo troškimas gali padėti ne tiek fizinių poreikių patenkinimui, kiek emociniam maitinimui.
Pavyzdžiui, temperamentingi žmonės dažniau inicijuoja seksą, nes intymumas padeda jiems jaustis reikalingiems ir mylimiems. Sąžiningi atsakymai į klausimus „kodėl man reikia sekso?“ ir „kiek sekso norėčiau“ gali labai pagerinti abiejų partnerių gyvenimą.
Kai kuriais atvejais vienas partneris pasiduoda kito atkaklumui, užsiimdamas seksu be savo vidinio sutikimo. Toks savęs išnaudojimas visada baigiasi blogai: žmogus gali pradėti nekęsti sekso ir patirti depresiją.
Sprendžiant šią problemą, pirmiausia svarbu suprasti, kodėl žmogus jaučiasi įpareigotas tenkinti savo partnerio poreikius. Dažnai toks mąstymas kyla iš šeimos. Lygiai taip pat svarbu apsvarstyti, kas nutiks, jei partneris atstums: ar santykiai tikrai nutrūks, kiek tai baisu ir kodėl?
Nustačius priežastis, galima ieškoti galimų sprendimų. Pavyzdžiui, jei žmonės turi labai skirtingus intymumo poreikius, jie gali tą padaryti kitomis priemonėmis. Pavyzdžiui, sekso žaislais ar masturbacija. O kai kuriais atvejais gali būti verta apsvarstyti naują partnerį.
– Man nepavyksta pasiekti orgazmo su savo vyru. Kas man negerai ir ką turėčiau daryti?
– Tai antras pagal dažnumą man užduodamas klausimas. Jis pirmiausiai rūpi vyrams. Kadangi orgazmo siekia ne tiek pačios moterys, kiek jų partneriai. Konsultacijų metu moterys dažnai man prisipažįsta: „Tenka imituoti orgazmą, kad jis kuo greičiau baigtų“. Taip pat pasitaiko, kad orgazmo nebuvimas verčia moterį jaustis „frigidiška“.
Daugelis moterų nerimauja būtent dėl „vaginalinio“ orgazmo nebuvimo, kurį dėl kažkokių priežasčių laiko vieninteliu tikruoju orgazmu. Tuo pačiu metu jau seniai įrodyta, kad gebėjimas pasiekti kulminaciją vien lytinio akto metu priklauso nuo to, kaip arti klitorio „crura“ yra prie makšties sienelių. Taigi, iš esmės, joks orgazmas negali būti vadinamas grynai „vaginaliniu“.
Jautrumas skirtingose vietose yra vienodai svarbus: klitorio srityje, prie sfinkterio, prie gimdos kaklelio. Kiekviena moteris yra unikali – kaip ir jos gebėjimas patirti orgazmą.
Todėl patarčiau su partnere išbandyti skirtingas pozas ir nustatyti, kas jus labiau jaudina ir padeda jai atsipalaiduoti bei jaustis laisvai. Galite parodyti savo partnerei, kokios stimuliacijos reikia, šiek tiek ją pamokyti ir paaiškinti moters kūno savybes apskritai ir savo paties.
Žinoma, pasitaiko ir anorgazmijos atvejų – visiško nesugebėjimo patirti orgazmo. Ši būklė gali būti pirminė, jei moteris niekada nepatyrė orgazmo, arba antrinė, jei gebėjimas pasiekti orgazmo piką prarandamas po kokio nors įvykio ar situacijos. Pavyzdžiui, susilaukus vaikų ar bendraujant su konkrečiu partneriu.
Tokiu atveju geriausia pasikonsultuoti su seksologu, kad būtų išspręstos visos galimos problemos. Pirminės anorgazmijos atveju specialistas nustatys asmens lytinį išsilavinimą, jo seksualinės raidos etapus ir ar jis juos visus jau įveikė. Antrinės anorgazmijos atveju specialistas padės nustatyti priežastį ir įveikti neigiamus praeities įvykius.
- Periodiškai negaliu patirti erekcijos. Ar tai impotencija?
- Potenciją gali paveikti įvairūs veiksniai, įskaitant stresą, problemas darbe, santykius su partnere ir panašiai. Jei kas nors kreipiasi į mane su šia problema, pirmas ir svarbiausias klausimas yra: „Ar lankėtės pas gydytoją?“ Pirmiausia svarbu suprasti, kad visos sistemos ir organai veikia tinkamai, ir tik tada spręsti galimas psichologines problemas.
Visiška impotencija yra praktiškai reta, o problema laikoma neišsprendžiama tik tuo atveju, jei vyras yra vyresnis nei 80 metų arba turi rimtų smegenų ar nugaros smegenų sutrikimų. Kitais atvejais svarbu pirmiausia spręsti pagrindines fiziologines problemas, o tada – kontekstą – stresą, santykius ir kitas galimas sumažėjusio libido priežastis.
Erekcijos problemos vyrams dažnai siejamos su nerimo ir laukimo sindromu. Tai būklė, kai erekcija atsiranda, bet prarandama prieš pat lytinį aktą. Be to, tai dažnai nutinka su konkrečia partnere.
Jei vyras kreipiasi į mane su šia problema, pirmiausia išsiaiškinu, kodėl būtent ši moteris jam kelia tiek daug nerimo, kada tai pirmą kartą įvyko ir kas tai sukėlė. Taip pat gali būti naudingi kvėpavimo pratimai: jie padeda grįžti į ramybės būseną ir sumažinti nerimą.
Ne mažiau svarbu yra ir tarpusavio supratimas su partnere. Jei vyras turi disfunkciją, labai svarbu, kaip reaguoja moteris. Supratingas ir palaikantis partneris padidina palankaus terapijos rezultato tikimybę.
– Sekso metu nerimauju dėl to, kaip atrodau. Ką turėčiau daryti?
-Beje, klientės gana dažnai dėl to skundžiasi. Jos negali atsipalaiduoti sekso metu, nes įsivaizduoja, kaip atrodo. „Jaučiasi, lyg kažkas kabotų čia, kažkas kabotų ten, todėl stengiuosi visa tai uždengti antklode arba išjungti šviesas“, – prisipažino viena jų.
Tuo pačiu metu savęs tyrinėjimas lytinių santykių metu ir nepasitenkinimas savo išvaizda gerokai sumažina abiejų lyčių žmonių seksualinį malonumą.
Be to, net jei moteris yra patenkinta savimi, o jos partneris nerimauja dėl savo kūno, abu patirs mažiau malonumo. Taip gali būti todėl, kad moteris „atspindi“ vyrą arba nerimauja, kad jei jis griežtai save vertins, elgsis su ja taip pat. Tokioje situacijoje svarbu dirbti su savigarba, savęs vertinimu ir kūno priėmimu.
Taip pat gali tekti spręsti gėdos klausimą. Gali būti, kad asmens šeimoje buvo tabu kalbėti apie seksą arba jis buvo tiesiogiai vertinamas. Visa tai prisideda prie gilaus gėdos jausmo atsiradimo.
– Ar aš normalus?
– Šis klausimas konsultacijų metu iškyla taip pat dažnai. Klientai klausia, ar normalu jausti susijaudinimą dėl tam tikrų dalykų, išbandyti tam tikras praktikas ar, atvirkščiai, nenorėti kažko išbandyti.
Kadangi lytinis švietimas ir intymumo mokymai mūsų šalyje buksuoja, vaikai apie seksą dažnai sužino ne iš tėvų, o iš interneto ir iš draugų. Suaugę jie nesusikuria standarto – nėra jokios „normos“, su kuria galėtų lygintis. Todėl kyla daug klausimų: „Kokia ji turėtų būti? Kas yra normalu, o kas ne?“
Seksologas gali padėti praskleisti paslapties šydą aplink neišsakytas temas, paaiškinti, kaip veikia vyro ir moters kūnai, padėti susidoroti su nerimu ir rasti problemų priežastį.
Patirdami ir užpildydami lytinio švietimo spragas, žmonės išmoksta suprasti save ir atpažinti savo poreikius, nusistatyti ribas ir rasti kompromisą su partneriu.
Seksologas Liudvikas Petravičius
____________________
Jei norėtumėte užduoti klausimų apie draugystę, tarpusavio (intymius) santykius su vaikinu/mergina, seksualinės orientacijos ir kitais jus dominančiais klausimais, rašykite mums el. pašto adresu: redakcija@sniegopilys.lt
sniegopilys.lt




