Ką daryti, jei perplyšo prezervatyvas?

Prezervatyvai, net ir patys aukščiausios kokybės, kartais plyšta. Tam reikia būti pasiruošus.

Pirmas žingsnis – nedelsiant nutraukti intymų kontaktą. Antras – nuimti prezervatyvą ir įvertinti situaciją: ar jis plyšo prieš ejakuliaciją, ar po jos?  Į šiuos ir kitus klausimus atsako gydytoja ginekologė Aušrinė Burgelytė

• Ką daryti, norint išvengti nepageidaujamo nėštumo?
• Jei ejakuliacija neįvyksta, nėštumo rizika yra minimali. Tai ypač aktualu, jei prezervatyvas turi spermicidinį lubrikantą (slopinantį spermatozoidų aktyvumą). Jei prezervatyvas plyšta ejakuliacijos metu arba iškart po jos, šis lubrikantas nepadės.
• Tai kaip spręsti šią problemą?
• Kalendorinis kontracepcijos metodas nėra patikimiausias pasirinkimas, tačiau kai kuriais atvejais jis gali būti veiksmingas. Jis apima apytikslės ovuliacijos – subrendusio kiaušinėlio išsiskyrimo iš kiaušidės – datos apskaičiavimą ir lytinių santykių vengimą kelias dienas prieš ir po jos, kad spermatozoidai nesusidurtų su kiaušinėliu. Kitos dienos pagal kalendorinį metodą laikomos „saugiomis“. Jei prezervatyvas plyšta „saugiu“ laikotarpiu, yra daugiau nei 75proc. tikimybė, kad nėštumas neįvyks.
• Kaip dar galima sumažinti nėštumo riziką?
• Mergina gali nubėgti į vonios kambarį ir, sėdėdama ant tualeto, pabandyti išstumti spermą iš makšties, įtempdama makšties raumenis. Praplauti lytinius organus šiltu vandeniu. Tai padės nuplauti spermą nuo lytinių lūpų ir išorinės makšties dalies ir neleis jai prasiskverbti giliau. Tačiau įsidėmėkite, kad plovimasis kartais būna ne tik nenaudingas, bet net žalingas, nes rizikuojate vandens srove stumti ejakuliatą link gimdos.

O kalendorinis metodas tinka tik poroms, kurios dar nėra tikros, kad yra pasirengusios pastoti, bet paprastai yra atviros vaikų turėjimui. Jei jums tai netinka ir nėštumas tikrai neįtrauktas į jūsų planus, naudokite antrąjį metodą.

Idealiausia kreiptis į ginekologą per 24 valandas nuo įvykio. Jūsų gydytojas nustatys, kuris skubiosios kontracepcijos metodas – hormoninis ar nehormoninis – jums tinkamiausias. Jis arba įdės gimdos spiralę (tai neleis apvaisintam kiaušinėliui įsitvirtinti gimdoje), arba paskirs didelės dozės hormonines tabletes (tai blokuos apvaisinimą). Tai saugiausias metodas, nes kvalifikuotas gydytojas, skirdamas tabletes, atsižvelgs į jūsų konkrečią sveikatos būklę.

Jei negalite apsilankyti pas ginekologą, turėsite imtis veiksmų pati. Eikite į vaistinę ir nusipirkite skubiosios kontracepcijos tablečių. Jos paprastai parduodamos poromis ir vartojamos taip: pirmąją tabletę reikia išgerti ne vėliau kaip per 72 valandas po „nelaimingo atsitikimo“ (kuo greičiau, tuo veiksmingiau), o antrąją tabletę – praėjus 12 valandų po pirmosios.

Šie vaistai gali turėti rimtų pasekmių sveikatai, todėl primygtinai rekomenduojama jų nevartoti daugiau nei kartą per mėnesį ir be ginekologo rekomendacijos.

Ir nepamirškite: nei tabletės, nei spiralė neapsaugo nuo lytiškai plintančių ligų.

• Ką daryti, norint sumažinti ŽIV ir kitų lytiškai plintančių ligų užsikrėtimo riziką?
• Jei jūs ir jūsų partneris pažįstate vienas kitą ilgą laiką ir pasitikite vienas kitu, galite pereiti prie kito žingsnio. Jei ne, atlikite šiuos veiksmus.

1. Nueikite į tualetą ir nusišlapinkite

Šlapinimasis iš karto po lytinių santykių sumažins šlapimo takų infekcijų riziką.

2. Nuplaukite ejakuliatą nuo išorinių lytinių organų

Darykite tai šiltu vandeniu ir būkite labai atsargios, kad nepažeistumėte odos, nes tai gali sukelti infekciją susidariusiose žaizdose. Dėl tos pačios priežasties venkite naudoti stiprius muilus ar kitus stiprius dezinfekavimo priemones: jie gali suploninti makšties ar šlaplės gleivinę ir galiausiai padidinti, o ne sumažinti infekcijos riziką. Be to, vandens srovė gali dirginti odą ir padidinti infekcijos riziką.

3. Kreipkitės į venerologą

Geriausia tai padaryti per pirmąsias 24 valandas po užsikrėtimo, ypač jei nerimaujate, kad jūsų partneris gali sirgti ŽIV. Gydytojas paklaus jūsų apie aplinkybes ir nusiųs atlikti greitąjį ŽIV testą (dažnai kartu su sifilio testu). Remdamasis rezultatais, gydytojas gali skirti antiretrovirusinį gydymą – vaistus, kuriuos turėsite vartoti vieną ar du kartus per dieną mažiausiai keturias savaites.

Žodžiu, kuo greičiau pradėsite gydymą, tuo geriau.

Kaip ir kitų lytiškai plintančių infekcijų atveju, jos gali būti ne iš karto aptinkamos. Norint gauti patikimus rezultatus, rekomenduojama atlikti testą ne anksčiau kaip po 14 dienų nuo prezervatyvo plyšimo. Tikslesnius patarimus pateiks gydytojas.

– Ką daryti, kad prezervatyvai vėl nesuplyštų?

1. Atkreipkite dėmesį į dydį

Jei prezervatyvas per mažas, jis lengvai plyš. Jei per didelis, jis gali nuslysti, o tai taip pat pavojinga.

2. Patikrinkite galiojimo datą

Stenkitės nenaudoti prezervatyvų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs arba kurie buvo netinkamai laikomi arba veikiami temperatūros svyravimų, pavyzdžiui, piniginėje ar automobilio daiktadėžėje.

3. Nenaudokite dviejų prezervatyvų vienu metu

Kai kurie mano, kad ši gudrybė gali sumažinti varpos jautrumą ir pailginti lytinį aktą. Kiti vienu metu naudoja du prezervatyvus, tikėdamiesi dvigubos apsaugos. Tiesa ta, kad dėl trinties tarp prezervatyvų jie lengvai plyšta. Abu iš karto.

4. Venkite naudoti aliejinius lubrikantus

Pavyzdžiui, vazeliną. Šios cheminės medžiagos silpnina prezervatyvo latekso medžiagą. Jei jums reikia papildomo lubrikanto, rinkitės produktus vandens arba silikono pagrindu.