
Mokslininkai atrado, kad katėms objektų sekimas akimis yra svarbi jų strategijos dalis, padedanti suprasti aplinkinį pasaulį. Katės gali matyti ir girdėti tai, ko negali matyti žmonės, rašo cats.com.
Turi itin aštrų regėjimą
Kartais gyvūnų elgesys žmonėms atrodo paslaptingas ir net mistiškas. Visų pirma, mes stebimės, kodėl katė spokso į vieną vietą arba net šnypščia, regis, į nieką.
Toks kačių elgesys yra nekenksmingas ir jį galima lengvai paaiškinti moksliškai. Pasak portalo, šeimininkai gali nesuprasti, kad jų augintinis iš tikrųjų mato kažką ten, kur, jų manymu, nieko nėra. Galimos kelios priežastys. Pirma, katės turi itin aštrų regėjimą ir geba pastebėti menkiausią judesį net ir esant silpnam apšvietimui. Jos gali spoksoti, nes pastebėjo mažytį vorą, skruzdėlę ar musę. Jūsų augintiniai gali medžioti šiuos vabzdžius.
Be to, katės geba aptikti šviesos atspindžius ir akinimą žmogaus akiai nepasiekiamoje srityje. Todėl jos gali tiesiog stebėti tai, ko mes nematome.
Gali analizuoti erdvę ir numatyti galimus judesius
Kita vertus, žmonės vidutiniškai gali aptikti garsus 20–20 000 Hz dažnių diapazone, o katės – 80–85 000 Hz dažnių diapazone. Tai yra, jei katė žiūri į erdvę ir šnypščia, ji gali išgirsti kažką kitoje sienos pusėje, pavyzdžiui, bėgiojančią pelę, lašėjimą iš vamzdžio ar triukšmą kaimyniniame bute.
Gyvūnas gali tiesiog spoksoti, nes jam taip norisi. Kartais žmonės taip daro – jie tiesiog spokso į tolį be jokios aiškios priežasties, rūpindamiesi savo reikalais. Katės gali elgtis taip pat.
Net jei katės nemato konkretaus objekto, jų smegenys vis tiek gali analizuoti erdvę ir numatyti galimus judesius ar būsimus įvykius, remdamosi instinktais ar ankstesne patirtimi, rašoma psichologo Adamo Gillo tinklaraštyje, paskelbtame „Cat Cognition“.
Moksliniame straipsnyje, paskelbtame „PubMed“, pabrėžiama, kad šiems gyvūnams akių sekimas yra svarbi jų kognityvinės strategijos dalis kasdieniame gyvenime, nes tai leidžia jiems suprasti juos supantį pasaulį.
“YouTube” vaizdo įrašas
sniegopilys.lt




