sniegopilys.lt
Anot veterinarijos ekspertų, šunys gali nereaguoti į išorines grėsmes dėl kelių priežasčių, susijusių su jų instinktais, psichologija ir fiziologija. Atliekant imitacinius eksperimentus, kai „įsilaužėlis“ sukėlė triukšmą ir paniką šuniui ėdant, daugelis jų ne tik nereagavo į „įsibrovėlį“, bet netgi pradėjo ėsti dar greičiau, tarsi dubuo būtų svarbesnis už išorinį pavojų.
Išteklių prioritetas
Šunims maistas yra pagrindinis išteklius, nuo kurio priklauso išlikimas. Laukinėje gamtoje plėšrūnai turi gauti ir saugoti maistą, kad užtikrintų savo mitybą. Nors naminiai šunys turi daug maisto, jų instinktai gali pasireikšti saugant šį „išteklių“ – savo maisto dubenėlį.
Dėmesys valgymo procesui
Šunų uoslė yra daug labiau išvystyta nei skonio: jų uoslė yra milijoną kartų stipresnė nei žmonių. Maisto kvapas ir tekstūra vaidina pagrindinį vaidmenį nustatant, kas šuniui atrodo „skanu“. Jei šuo yra užsiėmęs valgymu, išoriniai dirgikliai, įskaitant galimas grėsmes, gali nustumti į antrą planą.
Eksperimentiniai pavyzdžiai
Šunų šeimininkai nusprendė atlikti humoristinį eksperimentą: kol jų augintinis ėdė, į namus įsiveržia „įsilaužėlis“, sukeldamas triukšmą ir paniką. Idėja buvo ta, kad šuo puls ginti savo šeimininkų, tačiau iš tikrųjų dauguma šunų ne tik nereagavo į „įsilaužėlį“, bet netgi pradėjo ėsti dar greičiau, tarsi pavojus būtų jų šeimininko problema, o dubuo svarbesnis.
Svarbu pažymėti, kad šuns reakcija į išorines grėsmes priklauso nuo daugelio veiksnių: jo asmenybės, patirties, socializacijos lygio, esamos būsenos (alkio, streso, sveikatos) ir kitų individualių savybių. Kai kuriais atvejais, net ir turėdamas instinktus, šuo gali būti atsargus arba reaguoti į pavojų, bet nebūtinai skubėti ginti savo šeimininko ar teritorijos ėsdamas.
Šunys turi šešis kartus mažiau skonio receptorių
Šuo negali atskirti skirtingų rūšių mėsos pagal skonį, bet labiau mėgsta pyragą nei traškučius ir susiraukia iš tolo arba išspjauna brokolius, žiedinius kopūstus ar paprikas. Užtat bananai ir arbūzas – visai kas kita. Ledus praryja vienu ypu, nors, kaip jau minėta, nesveika dantims. Ir ne tik.
Šunų dresuotojai paaiškino, kodėl taip nutinka ir kaip šunys jaučia žmonių maisto skonį. „Šuniui nereikia „Michelin“ žvaigždutėmis įvertinto maisto, kad jaustųsi gerai“, – teigė kinologas.
Svarbiausias veiksnys renkantis šuns maistą yra ne skonis, o kvapas ir tekstūra. Šunys turi neįtikėtinai jautrią uoslę. Bendras jų uoslės ląstelių paviršiaus plotas yra 40 kartų didesnis nei žmonių.
Tačiau šunys turi šešis kartus mažiau skonio receptorių, nei žmonės. Todėl gyvūnai gali atskirti saldų, kartų, sūrų ir rūgštų skonius, bet ne jų subtilybes. Pavyzdžiui, šunys negali atskirti mėsos rūšių (vištienos, kiaulienos ar jautienos) ar uogų (braškių, gervuogių, aviečių ir mėlynių).
Kartūs ir rūgštūs skonio receptoriai yra šuns liežuvio gale. Sūrūs ir saldūs skonio receptoriai yra priekyje. Šunims senstant, jų skonio receptoriai ir uoslė silpnėja, o tai gali lemti išrankų valgymą ar sumažėjusį apetitą.
Pasak šunų dresuotojų, šunys dažnai mėgsta saldumynus, nes jų laukiniai protėviai galėjo misti saldžiomis daržovėmis ir vaisiais. Tačiau rūpestingas šeimininkas vengtų duoti jiems saldaus žmonių maisto.
Kartus skonis taip pat laikomas nesaugiu
„Cukrus pagreitina dantų emalio irimą ir gali sukelti diabetą. Pyragai, saldūs sausainiai, spragėsiai, karamelė, ledai ir kiti saldumynai – taip pat kaip ir žmonėms netinka ir šunims. O šokoladas ir jo dariniai yra net nuodingi augintiniams, nes juose yra teobromino“, – perspėjo specialistai.
Užtat tinka augintiniams virtas kiaušinis, morka, obuolys arba gabalėlis neriebaus sūrio (daugelis šunų mėgsta šį skanėstą dėl jo kvapo).
Šunys dažnai vengia rūgštaus ir kartaus maisto. Tai įprasta daugeliui gyvūnų. Rūgštumas suvokiamas kaip užuomina, kad maistas dar neprinokęs arba sugedęs, todėl nesaugus.
Kartus skonis taip pat laikomas nesaugiu, nes daugelis toksinų yra kartūs. Todėl natūralus gynybos mechanizmas signalizuoja, kad kartų maistą ar gėrimą reikia išspjauti.
Skirtingai nuo žmonių, šunys turi silpnai išsivysčiusius druskos receptorius. Taip yra todėl, kad jų protėvių mityboje buvo pakankamai druskos ir jiems nereikėjo ieškoti papildomų šaltinių.
„Todėl augintinis neės sūdyto maisto su dideliu apetitu“, – pastebėjo ekspertas.
Manoma, kad šunys negali jausti aštraus maisto skonio ir todėl gali lengvai suvalgyti kenksmingą aštrų maistą. Tai iš dalies tiesa. Tačiau šunys karštą maistą jaučia įvairiu laipsniu. Tai lemia ne skonio receptoriai, o temperatūros receptoriai. Šie receptoriai yra jautrūs medžiagai kapsaicinas, kuri juos sužadina ir leidžia jiems suvokti karštą skonį.
Kadangi šuo negali aptikti daugumos „skonių“, jis gali patirti fiziologinę reakciją: kosulį, čiaudulį, seilėtekį ar net putojimą iš burnos.
https://www.youtube.com/shorts/QkGeCs7kK4A
“YouTube” vaizdo įrašas
„YouTube“ vaizdo įrašas
