sniegopilys.lt
Australų rašytoja Jane Matthews mano, kad gebėjimas būti vienam ir vis tiek mėgautis gyvenimu nėra sunkus įgūdis, tačiau tam reikia šiek tiek pastangų ir protinio darbo. Panašiai kaip ir mokantis užsienio kalbos. Savo knygoje „The Art of Living Alone and Loving“ ((„Gyvenimas vienam: kaip gyventi vienam: kaip tuo mėgautis“) ji atvirai dalijasi tuo, kas jai padėjo. Tai ir apie pozityvumo išlaikymą bei laisvės teikiamų privalumų mėgavimąsi.
- Nuspręskite, kokiu žmogumi norite būti
Naudodami tris būdvardžius, apibūdinkite, kokiu žmogumi norite būti. Šis įvaizdis laikui bėgant gali keistis, tačiau pats jo egzistavimo faktas yra labai svarbus: jūsų pasirinktos savybės bus vertybių orientyras ir jūsų sprendimų bei veiksmų pagrindas. Galbūt kai kurios savybės bus aktualios trumpą laiką, konkrečiai užduočiai ar tikslui. Kitos išliks su jumis ilgą laiką. Spręskite patys. Būdvardžiai nebūtinai turi būti rimti. Galbūt išgyvenote sunkius laikus, todėl pakelkite sau nuotaiką.
Apsvarstykite, ar norite būti: pozityvūs, drąsūs, malonūs, sumanūs, stiprūs, motyvuoti, ramūs, optimistiški, išmintingi, švelnūs, mylintys, atsparūs, dosnūs, užjaučiantys, atviri, efektyvūs, draugiški, iniciatyvūs, energingi, kantrūs, laimingi, dosnūs, aistringi, drausmingi, atsakingi, rūpestingi.
Elkitės kaip žmogus, kokiu ir norite būti. Ir galiausiai juo tapsite. Būkite savo paties švyturiu ir vadovu.
- Kontroliuokite savo reakcijas
Labai dažnai turėsite mobilizuoti visus savo vidinius išteklius, kad išliktumėte stiprūs ir drąsūs. Turite pripažinti, kad negalite pabėgti nuo nemalonių emocijų ar jų nustumti į šalį. Turite su jomis susidurti, pripažinti šiuos jausmus, juos gerai suprasti ir išmokti juos kontroliuoti.
Labai svarbu tai prisiminti, kai žmonės įskaudina jūsų jausmus – tyčia ar netyčia. Jie patys ne visada suvokia savo žodžių ir veiksmų poveikį. Tokiomis akimirkomis stenkitės prisiminti, kad žmonės tiesiog projektuoja savo požiūrį į jus. Impulsyviai reaguodami į kito žmogaus pastabą, suteikiate jiems savo galią. Jei matote, kad kažkas nuoširdžiai bando jus įskaudinti, mintyse pakelkite skydą su veidrodžiu priešais juos, kad apsisaugotumėte ir parodytumėte, jog jie kalba apie save, o ne apie jus.
Iš visų patarimų, kuriuos gavau gyvenime, vienas naudingiausių buvo šis: negalite paveikti, kaip žmonės su jumis elgiasi, ar pakeisti tam tikrų situacijų, bet galite kontroliuoti savo reakciją į juos.
Negalite pakeisti vėjo krypties, bet galite kontroliuoti savo bures.
Tas pats pasakytina ir apie gyvenimą vienam: galbūt norėtumėte dalintis namais su kitu suaugusiuoju ar turėti šeimą, bet realybė tokia, kad aplinkui nėra nė vieno žmogaus, todėl tai, koks džiaugsmingas bus jūsų gyvenimas, visiškai priklauso nuo jūsų požiūrio į situaciją.
Kaip rodo mano paties gyvenimo patirtis, sunkumai mus sustiprina. Smėlio grūdelis kriauklėje virsta perlu. Tad bet kokius rūpesčius – o jie tokie ir bus – suvokite kaip šydus, per kuriuos tapsite stipresni ir išmintingesni. O jei jums skubiai reikia išlieti siaučiančias emocijas, paimkite tuziną kiaušinių ir eikite pasivaikščioti po mišką: iš visų jėgų mėtykite kiaušinius į medžius – ir pajuskite, kaip pyktį pakeičia pasitenkinimas!
- Žvelkite į vienatvę iš aukšto
Vien tai, kad šalia nieko nėra, nieko nereiškia. Problema yra vienatvės jausmas, kuris slepiasi po įvairiomis kaukėmis. Jis gali slypėti po liūdesiu, apatija, abejingumu, nuovargiu, depresija. Jis apčiuopiamas. Jis realus. Jis taip lengvai nepraeis. Kaip jį įveikti?
Supraskite, kad tai normalu. Priimkite savo vienišumą ir judėkite toliau. Nuo vienatvės jausmo nepabėgsite. Tai faktas. Visi, su kuriais kalbėjausi dirbdama prie knygos, palietė vienatvės temą. Visi ją patiria, kai kurie didesniu ar mažesniu mastu. Tarsi važiuotumėte kalvota vietove, retkarčiais nusileisdami į tamsius slėnius. Šio jausmo ir reikėjo tikėtis. Svarbiausia – neužsibūti slėniuose ir ten nestovyklauti.
Su artėjančiu vienatvės jausmu galite kovoti tiek psichinėmis, tiek fizinėmis priemonėmis. Pirmosios yra daug svarbesnės. Žinoma, galite fiziškai apsupti save žmonėmis, bet jūsų savęs suvokimas su jais neturi nieko bendra. Tai vidinė būsena. Nuo jos nepasislėpsite – bėgsite tik nuo savęs. Taigi priimkite tai, susitaikykite su tuo ir judėkite toliau.
Priimkite, kad vienatvė, kaip ir laimė, liūdesys, mirtis, gimimas, meilė ir ekstazė, yra neatsiejama žmogiškosios būties dalis. Priimkite tai ir judėkite toliau.
- Pakeiskite „vienatvę“ į … „vienatvę“
Paulius Tillichas rašė: „Kalba išmintingai atskiria dvi to paties reiškinio puses. Yra žodis „vienatvė“, reiškiantis kančią be kitų. Ir yra žodis „vienatvė“, reiškiantis palaimą be kitų. Atsigręžkite nuo vienatvės su jos kritika ir izoliacija. Atsigręžkite į jos svetingesnį brolį – vienatvę.“
Vienatvė yra artimesnė sąmoningam sprendimui ir leidžia išlaikyti savęs suvokimą. Vienatvė yra jūsų asmeninis pasirinkimas, o vienatvė yra aplinkybių primetama būsena.
Sena budistų patarlė sako: „Dešimtoji colio dalis daro skirtumą, ir dangus bei žemė atsiskiria.“ Vienatvę ir vienatvę taip pat skiria dešimtoji colio dalis, bet mūsų savęs suvokimui ji yra lemiama.
Kai gyvenate vienas, esate priversti permąstyti savo pasaulėžiūrą, ir tai dar ne visi pokyčiai. Net negalvokite apie tai, kad gyvenimą vienam vertintumėte kaip apie kalėjimo bausmę, kurią turėsite atlikti. Pakeiskite savo požiūrį. Patobulinkite savo sampratą. Vienatvė nėra girnapusė ant kaklo, o apsauginė kapsulė. Priemonė tikslui pasiekti. Išmokite semtis iš to stiprybės – ir būsite apdovanoti.
- Laimė pagal pasirinkimą
„Jei nori būti laimingas, būk laimingas“, – sakė vienas žinomas rašytojas. Jis žinojo vieną kitą dalyką apie gyvenimą dar prieš tai, kai mokslininkai pradėjo tyrinėti laimę ir autoriai pradėjo skubėti rašyti praktinius vadovus tiems, kurie ieško gyvenimo džiaugsmo.
Pasaulis yra toks, kokį jį matai. Taigi, jei jautiesi praleidęs savo šansą arba kad gyvenimas su tavimi elgėsi neteisingai, tokia yra tavo realybė. Nesakau, kad turėtum mąstyti pozityviai ir dirbtinai šypsotis, bet tyrimai (ir sveikas protas) rodo, kad pozityvus požiūris veda prie teigiamų rezultatų. Ryte, vos tik tavo kojos atsiremia į grindis, pagalvok, kaip nori gyventi ateinančią dieną.
Ekspertai įrodė, kad laimės jausmas prisideda prie sėkmės, o ne atvirkščiai.
- Padidinkite savo galią su totemu
Mes, vieniši žmonės, esame kaip oro akrobatai cirke, vaidinantys be jokios apsaugos. Kritika ir kandžios pastabos gali akimirksniu mus sutrikdyti, o jų gausa niekada nenustoja stebinti ir liūdinti. Vieni ateina iš nepažįstamų žmonių, kiti – iš draugų ir priešų, apsimetančių draugais. Dauguma šių žmonių nežino, ką reiškia gyventi vieniems, ir net neįtaria, kiek jų komentarai mus įskaudina.
Na, nesijaudinkite, gyvenimas tęsiasi. Be klaidingo optimizmo, esu tikra, kad sunkumai mus sustiprina ir suteikia galimybę ko nors išmokti, net jei pamokai įsisavinti prireikia metų. Galbūt mūsų įžeidėjai irgi ko nors išmoksta.
Privalome išsiugdyti storą odą. Apsigaubkite įsivaizduojamu apsauginiu apsiaustu ir leiskite jam atremti visus įžeidimus.
Iš trijų gyvūnų išmokau atsparumo ir pradėjau juos laikyti savo dvasiniais gyvūnais. Tai laukinis šuo, liūtas ir bizonas.
Vaikystėje skaičiau Hugo van Lawicko knygą „Solo“. Joje pasakojama apie laukinio šuns šuniuką. Po to, kai jos broliai žuvo kovoje su kitais šunimis, Solo liko vienas. Jis prisijungė prie nepažįstamos gaujos ir sunkiai sekėsi neatsilikti. Nepažįstamieji jį ignoravo, bet jis nepasidavė. Man šis šuo su spindinčiomis akimis ir ausimis, išplėštomis nuo nesuskaičiuojamų kovų, yra atsparumo įsikūnijimas. Jos istorija man tarnauja kaip pavyzdys.
Savo gyvenimo laikotarpiu, kai vyko skyrybų procesas, aptikau vaizdą, kuris man paliko gilų įspūdį. Ant bareljefo Britų muziejuje pamačiau asirų liūtę: sužeista, ji toliau kovoja. Dabar save matau kaip vienišą liūtę, atgavusią jėgas, susikaupusią ir išdidžią.
Ar žinojote, kad per pūgą bizonas yra vieninteliai gyvi padarai, kurie instinktyviai apsisuka ir puola tiesiai į audros centrą, žinodami, kad tai trumpiausias kelias į saugumą. Galbūt buvau per daug antropomorfiška, bet neįmanoma neįsimylėti gyvūno, kuris nė nemirktelėdamas stačia galva puola į nelaimę.
Solo atkaklumas, liūtės desperatiškas pasipriešinimas ir bizono gebėjimas susidurti su sunkumais primena man, kad neturiu pasiduoti pesimistų, piktų kritikų ir netikrų draugų negatyvumui.
- Paverskite savo vienišiaus gyvenimą projektu
Kodėl neparašius knygos apie savo gyvenimo vienam istoriją arba jos neužfiksavus? Kas jums padeda? Kokį patarimą duotumėte kitiems, atsidūrusiems panašioje situacijoje? Su kokiais iššūkiais susidūrėte ir kokias pamokas iš jų išmokote?
Daugybė moterų rašė apie savo gyvenimo vienumoje patirtį, įskaitant Joan Anderson („Metai prie jūros“), Anne-Morrow Lindbergh („Dovana iš jūros“) ir Alix Kates Shulman („Geriant lietų“). Perskaitykite jas. Galbūt šiose knygose rasite ką nors įkvepiančio.
Gyvenimas visiškai vienam yra vidinis požiūris, kuris neatsiranda savaime. Tyrinėkite naujas patirtis, tarsi būtumėte nepažįstamoje šalyje, ir suplanuokite savo gyvenimą savarankiškai, tarsi tai būtų sala. Kas yra puikaus šioje saloje ir kur slypi iššūkiai? Kokiu grožiu didžiuojatės? Kokius kampelius dar neištyrinėjote?
- Būkite malonūs sau
Mes, moterys, esame linkusios būti griežtai savikritiškos, ir manau, kad gyvenimas vienatvė tai dar labiau pablogina. Kartais jaučiuosi kaip didelė cirko žvaigždė – atsakinga už viską iš karto – ir ne visada gerai susidoroju su spaudimu. Mes per daug reikalaujame iš savęs, o kai nepateisiname savo lūkesčių, tai gerokai sumenkina mūsų savivertę.
Ne visi viską išsiaiškino. Todėl negalvokite apie kitus. Sveikinkite save su padaryta pažanga ir nebijokite to, kas dar laukia. Viskas susitvarkys.
Mes visi turime savo kelią, ir kiekvienam jis skirtingas.
- Raskite savo ikigai – savo tikslą
Japonai turi sąvoką, vadinamą ikigai – priežastį, kodėl jie keliasi ryte. Tai sveikas žmogaus troškimas to, kas suteikia prasmę jų gyvenimui – kitaip tariant, tikslas. Jį rasti reiškia rasti kryptį. Tai tarsi pažymėti kelionės tikslą „Google“ žemėlapiuose.
Jei nekeliate sau tokių grandiozinių tikslų kaip aukštesnio tikslo ar pašaukimo paieška, jei esate visiškai pasimetę, nesijaudinkite. Ne visi gimsta dėl didžios misijos.
Mūsų gyvenimas kupinas daugybės patirčių, kurios rodo kelią į mūsų tikslą. Kartais jis jau žinomas, bet galbūt paslėptas periferijoje ar praeityje. Pažvelkite giliai į savo pasąmonę ir kruopščiai ieškokite. Tikslas nebūtinai turi būti globalus ar grandiozinis. Svarbiausia, kad jis jums tiktų. Jis bus rastas ir nereikia jo per daug siekti. Gyvenimas nuolat su mumis kalba ir duoda užuominų. Mūsų užduotis – klausytis.
- Būkite gera kompanija, įkvėpimo šaltinis ir palaikymo grupė
Esate savo paties komanda. Vieno žmogaus komanda. Praleidžiate daugiau laiko su savimi nei bet kas kitas, todėl stenkitės būti gera kompanija. Man pasisekė. Man patinka būti vienai. Bet jei jums nesiseka, kaip galite tobulėti?
Žmonės retai giria ir sako komplimentus kitiems, todėl užpildykite tą tuštumą patys. Nelaukite, kol kas nors pasakys „puikiai atlikta“ arba „puikus darbas“. Nuolat paglostykite sau per petį. Jūs nenusiminsite ir judėsite į priekį – tai verta pagyrimo.
- Užtrenkite duris negatyvumui
Jei jus kankina neigiamos mintys, jų neatmeskite, pripažinkite jas. Galite jas netgi įvardyti, jei tai padeda. Pavyzdžiui, esate smulkmeniškas žmogus, esate nekantrus, esate pavargęs ir nusivylęs. Dabar ryžtingai užtrenkite duris jiems prieš nosis, kad jie daugiau nebegadintų jūsų gyvenimo.
Užuot skųsdamiesi, kaip ir kodėl atsidūrėte tokioje ar kitoje situacijoje, susiraskite artimiausią atspindintį paviršių ir garsiai pasakykite, ką planuojate dėl to daryti.
Žinoma, gyvenime gali nutikti visko. Aš negyvenu fantazijų pasaulyje ir nenešioju rožinių akinių. Man vis dar šiek tiek skauda širdį, kai išgirstu savo „ačiū“ prekybos centro kasininkei, ištartą užkimusiu balsu nuo tylos dienos. O kartais pabundu vidury nakties, nerimaudama ir negalėdama užmigti. Man trūksta guodžiančio jausmo, kai šalia yra žmogus, kuriuo galiu pasikliauti.
Mintys visada aktyvios galvoje, o negatyvumas visada atlieka savo purviną darbą. Jos šnabžda į ausį: „Tu sena. Tu bjauri. Tu nevykėlė. Tu stora. Kaip kas nors gali tave mylėti? Kokia iš tavęs nauda pasauliui?“ Moterys iš prigimties yra labai stiprios, ir dvigubai žeidžia tai, kad mes noriai tampame šių bjaurių balsų savo galvose įkaitėmis.
Kovok su jais kiek įmanydama, nepasiduok jų griaunančiai įtakai. Privalome atimti iš jų galią, antraip jie įsišaknys ir suklestės. Neleisk sau įklimpti į įprastą nepasitenkinimą viskuo ir visais: tai emocinė aklavietė. Išsitrauk iš pelkės, nusikratyk purvą ir judėk toliau. Tu renkiesi savo mintis.
- Elkitės taip, lyg…
Mūsų pasirinkti žodžiai daro didelę įtaką mūsų savęs suvokimui, požiūriui į daugelį dalykų ir veiksmų rezultatams. Kuo dažniau sakote „aš noriu…“ arba „man reikia…“, tuo mažesnė tikimybė, kad gausite tai, ko norite. Verčiau elkitės taip, lyg viskas jau būtų įvykę ir jūs skinate vaisius. Pakeiskite „norėčiau būti sėkmingas“ į „man sekasi“, o „norėčiau turėti mėgstamą darbą“ į „turiu puikų darbą“ ir elkitės atitinkamai. Iškart pastebėsite dramatišką savo požiūrio pasikeitimą. Toks vidinis požiūris daug labiau veda į sėkmę.
Esu įsitikinusi šios technikos veiksmingumu, nes būdama vyresnė nei penkiasdešimties buvau priversta ieškoti darbo visą darbo dieną, ir tai pasiteisino. Dabar turiu tai daryti iš naujo. Erzinantis vidinis balsas kužda: „Aš per sena, niekas manęs neįdarbins“. Suprantu, kad tokios pranašystės gali tapti savaime išsipildančiomis pranašystėmis, todėl sąmoningai pakeičiau savo mąstyseną į: „šiuo metu teikiu didelę vertę savo klientams. Esu įsitikinusi savo sugebėjimais, esu įsitikinusi jais ir turiu didelę, vertingą patirtį.“
Jei elgesys „tarsi…“ jums nepadeda, pabandykite problemas perfrazuoti pozityviai, pragmatiškai, vertindami jas kaip iššūkius, kuriems tiesiog reikia sprendimų.
Kai problemos susikaupia iš karto ir pradedate jausti, kad jūsų maža valtelė tuoj įplauks į vandenį, pažvelkite į viską iš perspektyvos. Kad ir kokie sunkumai dabar jus kamuotų, tai tik mažas taškelis jūsų gyvenimo linijoje. Po metų ar penkerių šiandienos įvykiai reikš daug mažiau arba bus visiškai pamiršti. Esate stipresni, nei manote.
