sniegopilys.lt
Maiklo Džounso ir jo žmonos Heather kietuosiuose diskuose slypi jų pačių sukurtas pragaras. Kruopščiai sukataloguotas. Tūkstančiai failų. Vaizdo įrašai, kai vaikas, ant kurio vien oda ir kaulai, bando pasiekti maisto lėkštę burna, bet yra grubiai atstumiamas. Nuotraukos, kuriose užfiksuotas pusnuogis mažylis, prirakintas prie garažo stulpo. Tai buvo tikras kankinimų dienoraštis mažajam Adrianui – Maiklo sūnui iš pirmosios santuokos, Heather posūniui.
Tapo gyva sadistų – pamotės ir tėvo „auklėjimo“ aikštele
Adriano Džounso istorija yra daugiau nei nusikaltimo ataskaita. Tai košmaro, kuriame gyveno šis mažas berniukas, kronika. 2024 metų pavasarį ši keista istorija, kuri, regis, baigėsi nuosprendžiu 2017 metais, tęsėsi. JAV Kanzaso valstijos, kurioje tai įvyko, valdžia sumokėjo milijoną JAV dolerių kompensaciją Adriano močiutei ir seseriai. Tai buvo oficialus kaltės pripažinimas sistemos, kuri ne kartą gavo pranešimų apie vaiko išnaudojimą, bet jo išgelbėti nepavyko. Šeimos 2017 metais pateiktas ieškinys dėl aplaidumo buvo išspręstas, o 2025 metais numatytas teismo procesas buvo atšauktas, rašo bbc.com straipsnyje „Kansas man jailed for killing and torturing son he fed to pigs“.
Tačiau visa tai buvo vėliau, „po“ ir „prieš“ – kančių metai. Paskutiniais savo gyvenimo metais septynmetis Adrianas tapo gyva sadistų – pamotės ir tėvo „auklėjimo“ aikštele. Mažo berniuko pasaulis apsiribojo ankšta dušo kabina ir kambariu, uždengtu stebėjimo kameromis, kurios fiksavo kiekvieną smurto aktą.
Adrianas buvo verčiamas badauti, knaisiotis šiukšlėse ir valgyti nuo grindų. Jis buvo mušamas. Kankinamas elektros šokais. Žiemą jis buvo išvarytas į stingdantį šaltį vilkėdamas tik marškinėlius ir šortus. Kankinimų rafinuotumas buvo stulbinantis. Tėvai pririšo jam prie nugaros ir krūtinės virtuvės pjaustymo lenteles, todėl jis negalėjo pajudėti. Jis buvo priverstas stovėti vandenyje iki kaklo, o paskutinėmis gyvenimo dienomis buvo uždarytas dušo kabinoje.
Ir Heather viską nufilmavo. Kad vėliau galėtų sukurti tą archyvą, kuriame būtų saugomi jos posūnio agonijos kadrai. Viename vaizdo įraše, kuriame užfiksuotas Adrianas, drebantis nuo šalčio, matyti jo pamotės prislopintas juokas. Kitame matyti, kaip ji erzina išbadėjusį berniuką maistu, o paskui muša jį botagu.
Buvo daugybė ženklų, kad šeimoje „kažkas negerai“, bet dėl kažkokių priežasčių niekas nereagavo.
Vaikas pats pranešė tarnyboms, bet jos nereagavo
2011 metais socialinės tarnybos užfiksavo mėlynes ant Adriano kūno. Jo pamotė netgi buvo apkaltinta vaiko prievartavimu. Tačiau Michaelas teigė, kad jis išsiskyrė su žmona. Ir niekas net netyrė.
Po dvejų metų pats Adrianas – tada penkerių metų – paskambino į vaikų apsaugos tarnybas Misūryje. Aiškiai ir kaip suaugęs, jis operatoriui pasakė: „Mano tėtis trenkė man į pilvą ir kažkuo stipriai trenkė per galvą. Pamotė tampė man už ausų. Jie mane užrakino vieną ir neduoda valgyti“. Po kiek laiko į Džounsų namus atvyko socialinė darbuotoja ir, neradusi ant vaiko kūno jokių naujų mėlynių, išėjo.
Po kelių mėnesių šeimos kaimynai paskambino socialinėms tarnyboms. Jie teigė, kad kaimynų berniukas valgė iš šiukšliadėžės ir elgėsi keistai. Bet į tai niekas nereagavo.
Vaiko giminaičiai taip pat nepasiūlė jokios pagalbos. Kaip vėliau pasakojo Adriano močiutė Judy Conway, vieną dieną, atsisveikindamas apkabindamas ją, jos anūkas sušnibždėjo: „Išveskite mane iš čia.“ Tačiau močiutės pastangos buvo bergždžios: jos sūnus melu išsisuko, ir tuo viskas baigėsi. Be to, Maiklo dėdė gyveno su Džounsais tame pačiame ūkyje ir matė, kaip jo sūnėnas ir jo žmona elgėsi su berniuku, bet dėl kažkokios priežasties nusprendė nesikišti. O Adriano vyresnioji sesuo tiesiog pabėgo iš namų, palikdama brolį vieną su sadistiškais tėvais.
Tvarte rado kaulų fragmentų bei dantų
Tuo metu Adrianas svėrė perpus mažiau nei įprastai savo amžiui, ir galiausiai 2015 metais rugsėjo mėnesį jis mirė nuo bado, šalčio ir negailestingų kankinimų dušo kabinoje, kuri tapo jo įkalinimo kamera.
Berniuko kūnas namuose pragulėjo apie dvi savaites. Kai irimo kvapas tapo nebepakenčiamas tėvas, buvęs apsaugos darbuotojas Michaelas Jonesas sugalvojo šaltą, praktišką planą. Jis išsinuomojo ūkį ir nusipirko šešias kiaules. Tada jis maitino kiaules savo sūnaus palaikais, tikėdamasis, kad gyvūnai sunaikins visus įrodymus prieš jį ir jo žmoną. Vėliau pora planavo persikelti į Jutą ir pradėti viską nuo nulio.
Planas žlugo dėl buitinio ginčo. Po eilinio kivirčo tarp Michaelo ir jo žmonos Heather, moteris iškvietė policiją. Heather tvirtino, kad Michaelas jai grasino ginklu. Nesulaikydama ašarų ir apimta isterijos, ji papasakojo detektyvams apie kūną kiaulių tvarte. Policija atliko kratą tvarte ir rado kaulų fragmentų bei dantų. Tačiau tikrasis „Adriano kapas“ buvo aptiktas kompiuteryje – perpildytuose nuotraukų ir vaizdo įrašų aplankuose, kurie privertė teisėjus ir prisiekusiuosius svarstyti ne „ar jie kalti“, o „kaip tai įmanoma?“.
2017 metais Michaelas ir Heather Jonesai pripažino savo kaltę dėl žmogžudystės, kad išvengtų mirties bausmės. Abu gavo įkalinimą iki gyvos galvos. Sadistinė pora kitą kartą galės prašyti lygtinio paleidimo 2042 metais.
„Paminklas“ vaikui, kurį jie nukankino, tapo „Adriano įstatymu“, kurį 2021 m. gegužės 21 d. pasirašė gubernatorė Laura Kelly. Dabar, kai tik pranešama apie vaiko išnaudojimą, socialinis darbuotojas arba policijos pareigūnas privalo asmeniškai pamatyti ir pasikalbėti su vaiku, o ne pasikliauti telefono skambučiu ar tėvų patikinimais.
Bylos siaubingesnės viena už kitą
Žinomas ne vienas atvejis, kai nusikaltėliai sušėrė savo aukų palaikus kiaulėms. 2006 metais Jungtinėje Karalystėje 54 metų inžinierius Martinas Bakeris buvo nuteistas už savo žmonos Tinos, kuri dingo 2002 metais, nužudymą. Nors jos kūnas niekada nebuvo rastas, jis buvo pripažintas kaltu remiantis gausiais netiesioginiais įrodymais. Lemiamas įrodymas buvo ilgalaikis grasinimas žmonai: „Ar supranti, kad turiu galią tave pradanginti amžiams? Niekas tavęs niekada neras. Aš tave supjaustysiu ir sušersiu kiaulėms“. Policija kruopščiai apieškojo poros ūkį, ištyrė kiaulių pašarus ir mėšlą, bet nerado jokių pėdsakų.
Nepaisant to, Bakeris buvo įkalintas iki gyvos galvos.
2024 metais rugpjūtį dvi moterys – Maria Makgatho (45 m.) ir Lucia Ndlovu (34 m.), buvo nušautos ūkyje netoli Polokwane, Pietų Afrikos Respublikoje. Pagrindiniai kaltinamieji buvo ūkio savininkas Zachary‘is Oliveris ir jo darbuotojas Williamas Musora.
Remiantis kito liudytojo, ūkio darbuotojo Adriano De Weto parodymais, užpuolikai moterų kūnus sumetė į aptvarą su keliolika suaugusių kiaulių. „Kai kiaulės alkanos, jos ėda bet ką“, – teisme aiškino jis. Iš tiesų, kai policija atvyko į ūkį, jie rado tik kūno dalis. Byla šiuo metu nagrinėjama teisme.
Arba paimkime kitą bylą. 2007 metais Robertas Picktonas, kiaulių fermos Port Coquitlam mieste savininkas, tapo kaltinamuoju garsiausioje serijinės žmogžudystės byloje Kanados istorijoje. Jam buvo pateikti kaltinimai dėl 26 moterų, dirbusių prostitutėmis Vankuveryje, nužudymo.
Tyrimo metu nustatyta, kad Picktonas nužudė moteris, o vėliau sukapojo jų kūnus savo skerdykloje. Jis arba užkasė palaikus ūkyje, arba sušėrė kiaulėms. Ūkyje buvo rastos nukirstos galvos, žandikauliai su dantimis ir kitos kūno dalys.
Picktonas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
Alkanos kiaulės ištrūko iš aptvaro ir užpuolė miegančią šeimininkę
Pasak veterinarijos specialistų, kurie žiniasklaidoje komentavo kiaulių elgesį, kiaulės yra plėšrūnai visaėdžiai, kurie gali tikrai suėsti žmogų. Kiaulės nesustos, kol užuodusios kraują nenulups kūno iki kaulų. Yra žinomas atvejis, kai alkanos kiaulės ištrūko iš aptvaro ir užpuolė miegančią šeimininkę. Jos apgraužė jai veidą, sukeldamos mirtiną sužalojimą. Tai nutiko Kuzbase prieš daugelį metų.
Panašus košmaras nutiko Krasnojarsko krašte 2024 metais Tėvai rado savo 17 metų dukrą negyvą kiaulių tvarte. Ant jos kūno buvo daug įkandimo žymių. Pasak tyrėjų, mergina nuėjo į tvartą pašerti gyvūnų, kol jos tėvų nebuvo.
Panaši tragedija įvyko Jungtinėse Valstijose 2012 metais: 70 metų ūkininkas Terry‘is Garneris buvo rastas negyvas savo aptvare. Didžiąją jo kūno dalį suėdė jo paties kiaulės (kiekviena svėrė apie 300 kg). Buvo dvi teorijos: arba jis mirė nuo širdies smūgio, o gyvūnai ėdė lavoną, arba kiaulės pačios jį užpuolė.
Beje, viduramžių Europoje buvo užfiksuota atvejų, kai kiaulės buvo teisiamos už kūdikių žudymą ir valgymą. Gyvūnai netgi buvo nuteisti mirties bausme pakariant.
