sniegopilys.lt
Daugelio Naujosios Zelandijos gyventojų teigimu, kraupūs beveik 30 metų senumo įvykiai, nutikę Bainų šeimoje, tapo garsiausiomis ir daugiausiai diskusijų sulaukusiomis žmogžudystėmis šalies istorijoje. Iki šiol ginčijasi – pagrindinis šios tragedijos veikėjas Davidas Bainas – kaltininkas ar auka?
Įkalčiai atvedė detektyvus prie dviejų pagrindinių įtariamųjų
Bainų šeimos istorija buvo sudėtinga ir saugojo daug paslapčių, todėl jie jokiu būdu nebuvo tipinė Naujosios Zelandijos šeima. Visa tai padarė žmogžudystes dar paslaptingesnes. Be to, nusikaltimo vietoje palikti įkalčiai atvedė detektyvus prie dviejų pagrindinių įtariamųjų. Tačiau policijai taip ir nepavyko nustatyti, kuris iš jų buvo tikrasis kaltininkas…
Robinas Bainas vedė savo gyvenimo meilę Margaret Cullen 1969 metais Dunedine. Jie nesunkiai rado bendrą kalbą, nes abu augo religingose šeimose ir buvo misionieriai. 1972 metais pora susilaukė pirmojo sūnaus Davido ir nusprendė persikelti gyventi į Papua Naująją Gvinėją.
Ten Margaret ir Robinas tapo mokytojais misionieriais. Vyras dėstė pagrindinius dalykus, o žmona – dvasinę filosofiją ir astrologiją. Vėliau ji subūrė draugų ir pažįstamų ratą, pradėjusi užsiimti pagoniškais ritualais ir panirti į transą.
Nors persikelti į Papua Naująją Gvinėją jie planavo tik trejiems metams, šeima ten išbuvo net 15 metų. Per šį laikotarpį šeimoje gimė dar trys vaikai: dukros Arava (1974) ir Laniet (1976), taip pat sūnus – Stephenas (1980).
Kol šeimos galva labiau sutelkė dėmesį į darbą, Margaret rūpinosi vaikais. Tačiau kadangi ją labiau domino dvasinės praktikos, tai vaikai iš tikrųjų buvo palikti savieigai.
Bainų šeima buvo tarsi batsiuviai be batų. Kaip mokytojai misionieriai, tėvas ir motina daug daugiau laiko skyrė svetimiems vaikams nei savo.
Laikui bėgant Margaret visiškai nustojo mokyti vaikus namuose ir atlikti namų ruošos darbus, todėl jų namuose buvo visiška netvarka. Nešvarūs indai, pasenęs maistas ir šiukšlės buvo visur. Tada šeimoje prasidėjo kivirčai. Jų santuoka pamažu pradėjo byrėti.
1987 metais Robinas ir Margaret su vaikais grįžo į Dunediną, norėdami pabandyti pataisyti savo santykius. Naujo darbo paieškos nepridėjo šeimai stabilumo. Jų santykiai išliko tokie pat trapūs: jie dažnai ginčijosi ir konfliktavo.
Robinas svajojo susirasti nuolatinį darbą, nes darbas kviestiniu mokytoju jį išvargino net labiau nei kivirčai su Margaret. Galiausiai, 1990 metais, jis gavo „Tayeri Beach“ mokyklos direktoriaus pareigas ir buvo tuo labai patenkintas.
Ko negalima pasakyti apie Margaret. Ji nedirbo, bet vis tiek užsiėmė meditacija ir dvasinėmis praktikomis. Kažkuriuo metu ji manė, kad Robinas kuria „neigiamas vibracijas“, ir nusprendė persikelti gyventi į priekabą jų namo kieme.
Reikia manyti, kad gyventi namelyje ant ratų nebuvo labai patogu, todėl po poros mėnesių Margaret pasiūlė Robinui „susikeisti“ būstais. Jis buvo taip pavargęs nuo kivirčų, kad nekalbėdamas susikrovė daiktus ir persikėlė į namelį ant ratų.
Margaret ne tik nesiruošė ieškotis darbo, bet laikui bėgant pradėjo nukreipti vaikus prieš Robiną, sakydama, kad iš jo kyla „bloga energija“ ir dėl jo „atsitinka visos bėdos“. Kartais ji netgi sakydavo, kad jos vyrą „apsėdo tamsios jėgos“.
Tačiau Robinas ne tik toliau vadovavo mokyklai, bet pasiėmė papildomai pamokų ir budėjo tris naktis per savaitę. Per kelerius metus jis patyrė dramatiškų pokyčių: tiek savo išvaizda, tiek ir elgesiu.
Anksčiau Robinas buvo malonus ir šiltas žmogus, tačiau dabar jis išgarsėjo dėl savo pykčio priepuolių. Iš esmės Bainas pradėjo gyventi darbe, namuose pasirodydamas tik retkarčiais. Tačiau vyras ir toliau rūpinosi savo šeima ir nesiruošė skirtis.
Atsiskleidė gana keista Davido manija moterų atžvilgiu
1994 metais 22-ejų Davidas Bainas Otago universitete studijavo klasikinę muziką, ketino tapti muzikos kritiku, ir dirbo laikraštyje reporteriu. Jis palaikė idiliškus santykius su motina, todėl tikėjo viskuo, ką ji sakė apie Robiną, turintį „blogų nuotaikų“, ir patarė laikytis nuo jo atokiau.
Tuo pat metu atsiskleidė gana keista Davido manija moterų atžvilgiu. Vieną dieną jis pasakė draugui, kad nori vieną iš jų pagrobti. Bet, laimei, jo planas niekada nebuvo įgyvendintas.
20 metų Arava jautėsi nejaukiai šalia savo brolio Davido ir norėjo kuo greičiau išsikraustyti iš namų. Kita jo sesuo 18-metė Laniet, beje, jau gyveno atskirai, nuomojosi butą. Tačiau ji dar mokėsi vidurinėje mokykloje. Pasak gandų, ji užsidirbo susitikinėdama su vyrais už pinigus.
Viena iš Laniet draugių sakė, kad jos tėvas su ja padarė „labai blogų dalykų, apie kuriuos man gėda kalbėti“. Ar jos „darbas“ buvo saugesnis nei tai, kas jai atsitiko jos tėvų namuose – irgi klausimas su dideliu klaustuku.
1994 metais birželio pradžioje mergina pasidalijo savo istorija su klientu. Jis užjautė merginą ir įtikino ją pasakyti tiesą savo šeimai, o paskui – policijai.
Galbūt Laniet apie viską papasakojo mamai, nes birželio 19 d. Margaret paprašė jos grįžti namo „šeimos susitikimui“. Tą vakarą susirinko visa Bainų šeima. Ir atrodo, kad jie turėjo rimtą pokalbį, po kurio jie nuėjo į savo kambarius (išskyrus Robiną, kuris nuėjo į priekabą). Bainai nuėjo miegoti, nežinodami, kad daugumai jų tai bus paskutinė naktis.
Tiesą sakant, tai, kas nutiko toliau, kelia niūrias asociacijas su maniaku. Miestas užmiega ir atsibunda… žudikas. Visai gali būti, kad viskas buvo būtent taip: gerokai po vidurnakčio vienas iš Bainų pakilo iš lovos, kad įgyvendintų savo baisų planą.
Birželio 20-ąją Davidas pabudo apie 5 val. ryto ir nuėjo pristatyti laikraščių savo vietovės gyventojams. Pasak jo, jis grįžo namo apie 6.40 ryto, tada į skalbimo mašiną prikrovė nešvarių drabužių, ją įjungė ir nuėjo į savo kambarį.
Tada jis akies krašteliu pastebėjo, kad tėvo seifas, kuriame gulėjo 22 kalibro šautuvas, atidarytas, o ginklas ir šoviniai dingo. Davidui užgniaužė kvapą. Jis įbėgo į 50-metės motinos miegamąjį. Tai, ką jis pamatė, privertė jį suklupti ir nugriūti ant grindų.
Po to vyras aiškino, nežinantis, kiek laiko išgulėjo be sąmonės. Sunkiai pakilęs ant kojų Davidas puolė apžiūrėti seserų ir brolio kambarių, ten pamatęs tas pačias baisiausias scenas. Po to jis puolė ieškoti tėvo. 59 metų Robinas gulėjo ant grindų prie galinių durų, vedančių į priekabą, o šalia jo buvo šautuvas…
7.09 val. Davidas paskambino Dunedino policijai. Jis kelis kartus pakartojo tuos pačius žodžius:
– Jie visi mirę, visi mirę…
Kai policija 7.35 val. atvyko į Bainų namus, pareigūnai pamatė Davidą sėdintį prieangyje. Vyras sėdėjo tarsi suakmenėjęs, be veido. Policininkai atliko kratą namuose ir nustatė, kad visa jo šeima, įskaitant 20-metį Aravą, 18-metę Laniet ir 14-metį Stepheną, yra mirę.
Vienintelis, kuris pasipriešino žudikui, buvo brolis Stephenas. Paauglys kovojo su nusikaltėliu, bet vis tiek šis pasirodė stipresnis. O įdomiausia buvo Davido kompiuteryje palikta žinutė: „Tu vienintelis vertas pasilikti“.
Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad Robinas įvykdė žmogžudystes, po kurių nusižudė. O tekstas kompiuteryje – atrodė kaip Davidui skirtas savižudybės pranešimas. Tačiau vėlesnio tyrimo metu detektyvai aptiko keletą neatitikimų.
Pirmiausia ant skalbimo mašinos buvo rasti Davido atspaudai su Margaret kraujo pėdsakais.
Be to, ant Davido drabužių buvo ir keli maži jo brolio Stepheno kraujo lašeliai.
Galų gale Davidas 25 minutes negalėjo paaiškinti, ką veikė nuo to momento, kai grįžo namo, iki iškvietimo į policiją. (Tai, kad jis buvo apalpęs pusvalandį, juo nepatikėjo). Galų gale ant nužudymo ginklo buvo rasti Davido pirštų atspaudai.
Kompiuteryje parašė sau savižudybės pranešimą
Visa tai privertė policiją pateikti savo versiją, kurioje Davidas buvo pripažintas įtariamuoju dėl įvykdytos kelių asmenų žmogžudystės. Pareigūnai tikėjo, kad jis nužudė savo motiną, brolį ir seseris apie 5 valandą ryto. Tada jis įmetė nešvarius drabužius į skalbimo mašiną ir nuėjo pristatyti laikraščių.
Grįžęs į namus, Davidas kompiuteryje parašė sau savižudybės pranešimą ir laukė, kol tėvas įeis pro galines duris papusryčiauti ir pasimelsti, ką jis darydavo kiekvieną rytą apie 7.00 val. Baigęs savo nešvarų darbą, jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu 111.
Nepaisant to, kad prieš 22 metų Davidą buvo tik netiesioginiai įrodymai, 1994 metų birželio 24 dieną vyras buvo suimtas ir apkaltintas savo šeimos nužudymu. Jo teismas prasidėjo 1995 metų pavasarį.
Davido advokatas savo ruožtu tvirtino, kad tikrasis žudikas buvo Robinas – vienintelis asmuo, turėjęs motyvą. Gynybos teigimu, jis bijojo, kad duktė Laniet gali jį demaskuoti ir tai būtų sugadinę jo gyvenimą amžiams.
Verta pasakyti, kad šis nusikaltimas buvo ne šiaip sau rezonansinis, sukėlęs Naujosios Zelandijos visuomenės skilimą. Maždaug pusė gyventojų manė, kad žudikas buvo Davidas, o kita pusė – kad tikrasis kaltininkas buvo Robinas.
Teismas truko tris savaites, per kurias buvo pateikta daug teorijų apie tai, kas iš tikrųjų atsitiko tą nelemtą naktį Bainų šeimos namuose.
Tačiau galiausiai prisiekusieji pripažino Davidą kaltu dėl penkių žmogžudysčių ir nuteisė kalėti iki gyvos galvos su teise prašyti lygtinio paleidimo po 16 metų. Tačiau tuo Davido istorija nesibaigia.
Davidas Bainas pateikė keletą apeliacijų, kurios kiekvieną kartą buvo atmestos. Tačiau jam pasisekė, nes 1996 metais jo likimu susidomėjo garsus Naujosios Zelandijos regbininkas Joe Karamas. Iki to laiko jis baigė savo sportinę karjerą ir tapo sėkmingu verslininku.
Karamas buvo žinomas dėl savo principų teisingumui ir per savo lošimo laiką jis pasiekė nemažų privilegijų profesionaliems sportininkams. Pavyzdžiui, kelis kartus padidėjo jų atlyginimai, atsirado ir daugybė kitų priedų.
Joe buvo Davido pusėje, kuris tikėjo jo nekaltumu ir pradėjo didžiulę kampaniją jam palaikyti.
Karamo „kryžiaus žygis“ truko beveik 10 metų, per kurį jis pas Davidą kalėjime lankėsi daugiau nei 100 kartų. Joe nuodugniai ištyrė bylą ir tyrimui išleido milijonus dolerių. Beje, dalį lėšų jis atgaus, nes parašys 4 perkamiausias knygas apie Davidą ir gaus kompensaciją iš valstybės už eksperto darbą.
Būtent Joe Karamo dėka 2007 metų pradžioje prasidėjo naujas teismo procesas, kuris tęsėsi tris mėnesius, o galiausiai prisiekusiųjų teismas pripažino, kad Davidas Bainas nėra kaltas.
2007 metų gegužę, po 12 metų ir 11 mėnesių kalėjimo, Davidas buvo paleistas. Po to Bainas, padedamas Karamo, padavė į teismą valdžios institucijas ir pareikalavo sumokėti 925 tūkst. JAV dolerių kompensacijos.
Tada Davidas išvyko 3 mėnesių atostogų po Europą, kurias finansavo jo rėmėjai. Grįžęs iš kelionės, jis gyveno Naujojoje Zelandijoje, kol 2012 metais susipažino su mokytoja Liz Davis – vieno iš jo rėmėjų dukrą. 2014 metų sausio 10 dieną jiedu susituokė.
Davidas Bainas pakeitė vardą ir pasiėmė žmonos pavardę. Dabar jis žinomas kaip Williamas Davisas. Praėjus porai metų po vestuvių, jie persikėlė į Australiją, kur pora susilaukė sūnaus. Dabar Davidui (Williamas Davis) yra 50 metų ir kalbama, kad jis yra gana patenkintas gyvenimu.
Tačiau diskusijos dėl šios bylos – penkių šeimos narių žmogžudystės, tęsiasi iki šiol. Pavyzdžiui, 2020 metais Naujojoje Zelandijoje buvo sukurtas serialas „Juodosios rankos“, pasakojantis istoriją kiekvieno Baino šeimos nario akimis.
Autoriai, beje, paliko atvirą pabaigą, leisdami žiūrovui nuspręsti, kas tą lemtingą rytą įvykdė baisų nusikaltimą. Juk tiesą apie tai žino tik vienas žmogus, likęs gyvas – Davidas Bainas.
Wikimedia Commons, Murderpedia.org nuotraukos
