Vaikai ir sveikas maistas arba kaip padėti jiems atsikratyti saldumynų potraukio (vaizdo įrašas)

Visi vaikai, nepriklausomai nuo jų amžiaus, neišvengiamai patiria potraukį saldžiam maistui. Tėvai tuo metu neturėtų nenuilstamai kalbėti apie saldumynų pavojų. Suaugę išmintingi žmonės perdėtai moralizuoja ir tiesiog pakoreguoja šeimos valgiaraštį taip, kad neliktų vietos parduotuvės konditerijos gaminiams, o sveikas maistas patenkins saldaus skonio potraukį.

Galite nustebinti vaiką neįprasta patiekalų porcija

Tai gali būti bet kokios formos vaisiai, įskaitant džiovintus, šaldytus, riešutai, naminiai pyragaičiai ir įvairūs desertai, kurių receptuose vietoj kenksmingo rafinuoto cukraus ir jo dirbtinių pakaitalų yra stevijos ekstraktas, natūralus medus, klevų sirupas ir kiti saldūs ekologiški produktai.

Įsiklausydami į šį patarimą, suaugusieji išvengs kaltės jausmo dėl žalingo saldumynų poveikio vaiko organizmui. Tai užtruks šiek tiek laiko, o vaikai, kurių šeimose ugdoma sveika mityba, patys bandys atsikratyti žalingo potraukio. Ir žmogui, kuris neapkrautas nereikalingais kompleksais, tai padaryti bus daug lengviau.

Siūlykite savo vaikui tiek produktų ir tiek skonių, kiek leidžia amžiaus normos, taip pat jūsų vaizduotė ir biudžetas. Jei verdate ryžius, tai šiandien tebūnie paprasti apvalūs, rytoj – rudi, poryt –  nepoliruoti.

Galite nustebinti vaiką neįprasta patiekalų porcija: į lėkštę sudėkite daugiau daržovių, o ant sriubos tyrės  neriebios grietinės. Kai sulaukęs dvejų metų vaiką ištinka vadinamoji „apetito krizė“ ir jis kategoriškai atsisako mėgstamų patiekalų, labai tikėtina, kad su tokia įvairove jo valgiaraštis netaps per daug skurdus. Taip yra dėl to, kad iki dvejų metų vaikas dar nėra susipažinęs su skirtingos tekstūros, formų, skonių ir kvapų patiekalais. Tad tėvai turi pradėti viską iš naujo, bet su didelėmis pastangomis.

Savo meilę  galima išsakyti ir maistu

Maisto kiekio, kurį vaikas turi suvalgyti tam tikrame amžiuje, normos yra individualios. Tai priklauso nuo kūno sudėjimo, svorio, vaiko fizinio ir psichinio aktyvumo lygio, medžiagų apykaitos greičio ir kitų dalykų. Versdami vaiką suvalgyti papildomą šaukštą, formuojate neteisingą požiūrį į maistą. Palaipsniui išsivystys sąlyginis refleksas, vaikas pradeda patirti stresą, tiesiog atsisėdęs prie stalo.

Žemiau jūsų dėmesiui  8 minučių animacinis trumpametražis filmas, kurio centre – motinos ir dukters santykiai kinų ir amerikiečių imigrantų šeimoje. „Let’s Eat“  – tai gana universali istorija,

kur visas mamos gyvenimas yra susijęs su Luan – jos mažametės dukros auginimu. Lygiai taip pat mergytė leidžia laiką su žaisminga, mylinčia mama. Tačiau Luan augant, ateis laikas, kai gyvenimas privers motiną ir dukrą išiskirti, jai pradėjus gyventi savarankiškai. Nukreipdamos savo jausmus į maisto gaminimą, juodvi stengiasi rasti kelią viena pas kitą.

Amerikos imigrantų patirtį ir neišsakytą meilę pavertimą maistu – pažįstama tema, atspindinti kasdienę buitį, kuri dažnai nepastebima pagrindinėje žiniasklaidoje.  „Anamon Studios“ kūrėjai siekia dalytis savo panašumais tiek, kiek ir skirtumais, todėl tikisi, kad „Let’s Eat“ patiks įvairaus išsilavinimo auditorijai.

parengta pagal letseatshortfilm.com