Pagrindinė ankstyvo dukters nėštumo priežastis – kontakto su motina trūkumas ar nebuvimas

Dažnai tėvai inicijuoja nėščios paauglės dukros abortą. Sukrėsti dukters pripažinimo, tėvai į kliniką atveža ją beveik jėga. Bet tėvai, greitai išsprendę, jų manymu, neatidėliotiną problemą ir pašalinę „šeimos gėdą“, neatsižvelgia į ilgalaikes problemas: pagal statistiką iki 70 proc. merginų, kurioms buvo atliktas vienas ar du abortai, po to nebegali pastoti. Tai reiškia, kad anūkų nebus.

Ką daryti, jei nepageidaujamas nėštumas jau įvyko? Kaip paauglė mergina gali pasakyti apie jį savo tėvams? Kaip tėvai  turi reaguoti ir elgtis, remdamiesi ne emocijomis ir ne trumpalaikiais, o tikrais, ilgalaikiais dukters ir visos šeimos interesais?

Priežastys, lemiančios paauglės nėštumą, gali būti skirtingos

Pasak nėščiųjų krizių situacijų kabineto psichologės Julijos Miltinienės, pirmas ir svarbiausias dalykas šioje situacijoje merginai yra priimti savo nėštumą kaip faktą ir apie tai pasakyti savo tėvams. Neretai būna, kad mergina, išgirdusi šią naujieną, pasimeta, sutrinka ir, svarbiausia, išsigąsta. Kiek  įmanoma, slepia nuo visų  ir tada pradeda veikti radikaliai, bandydama pati „atsikratyti problemos“, perskaičiusi internete ar paklausiusi draugių, ką jos apie tai mano. Tai gali būti ne tik žalinga, bet ir padaryta neatitaisoma klaida.

Jei mergina bijo apie viską pasakyti savo tėvams, ji gali paskambinti į nėščių moterų krizių centrą, kuris dabar yra daugelyje miestų. Centro specialistai padės jai, tiesiogine žodžio prasme, suprasti, kaip tėvų namuose ištarti „tai“.

Po to, kai mergina prisipažįsta tėvams  dėl nėštumo, jai ir jos šeimai  pirmutinė užduotis yra pabandyti suprasti vienas kito jausmus. Tėvai turi pamatyti skausmą ir baimę dėl dukters „nelaimės“. Iš tiesų, nors priežastys, lemiančios paauglės mergaitės nėštumą, gali būti skirtingos. Pavyzdžiui, mergina gali tapti seksualinio smurto auka šeimoje ar už jos ribų. Būna atvejų, kai paauglės merginos pastoja, manydamos, kad tai yra  tiesiausias kelias „į pilnametystę“.

Vis dėlto daugeliu atvejų sužinoti, kad yra nėščia būdama 13–14 metų,  mergina yra didžiulis stresas. O nėščiai merginai svarbiausia neprarasti šeimos palaikymo, saugumo pojūčio, neprarasti ryšio su tėvais. Ji gali elgtis įžūliai, iššaukiančiai – bet kaip, bet širdyje ji laukia ir tikisi pagalbos.

Tačiau merginai taip pat svarbu suprasti, kad žinia apie nėštumą tėvams yra ne mažesnis stresas. Be to, tėvams ši naujiena kelia daug materialinių ir moralinių problemų, kurias jie, suaugę, turės išspręsti. Tačiau didelė atsakomybė už tai, kas nutiko jų dukrai, pirmiausiai tenka tėvams. Psichologės teigimu, pagrindinė ankstyvo dukters nėštumo priežastis laikoma kontakto su motina trūkumas ar nebuvimas. Kai mergaitei nepaaiškinama, kas darosi su jos kūnu, suėjus 13–14 metų, kokios naujos galimybės ir rizika atsirado. Mergaitė bręsdama yra neapsaugota, nežino apie bendravimo su priešinga lytimi subtilybes, atsakomybę ir pasekmes.

Todėl labai svarbu išanalizuoti savo santykius su vaiku ir bandyti apsaugoti jį nuo nepataisomų sprendimų: pasidavus nevilčiai, nėščia mergina gali pabėgti iš namų ar net nusižudyti.

Ne paslaptis, kad dažnai paauglių merginų abortų iniciatoriai yra jų tėvai. Tačiau pagal statistiką iki 70 proc. merginų, kurioms buvo atliktas abortas paauglystėje, nebegali pastoti. Todėl priimant sprendimus dėl būsimo kūdikio, gali dalyvauti visa šeima:  ne tik tėvai, bet ir būsimoji mama  ir būsimasis tėvas. Tačiau galutinį sprendimą turi priimti nėščia mergina. Ir vyresniems jos giminaičiams svarbu prisiminti, kad ankstyva motinystė yra geriau nei vėlyvas apgailestavimas dėl jos nebuvimo.

Bet tikrai neverta pradėti priekaištauti, skaityti moralus. Tokie dalykai neturės teigiamos įtakos nei nėštumo eigai, nei paties vaiko auklėjimui.

Kiekviena moteris nuo pat pradžių turi motinišką instinktą

Jei būsimas tėvas taip pat yra nepilnametis, jo tėvai taip pat turėtų sužinoti nėštumo faktą. Net jei jų sūnus nėra pasirengęs tėvystei, galbūt jie patys gali padėti ir palaikyti savo būsimo anūko motiną. O jei jaunas tėvas yra pasirengęs sukurti šeimą, tada tiesiog būtina susipažinti su tėvais.

Jei nepilnametis vaiko tėvas kelia klausimą dėl jo tėvystės, jis turi teisę tai padaryti. Dabar tikrai nesunku išspręsti šį klausimą – tai galima padaryti atlikus tėvystės testą. Nepilnametė motina, nepaisant amžiaus, gali pateikti metrikacijos įstaigai bendrą prašymą su vaiko tėvu dėl tėvystės nustatymo. Čia nereikia net mergaitės tėvų (ar jos globėjo) sutikimo. Jei jaunas tėvas atsisako pateikti tokį prašymą, mergina gali kreiptis į teismą ir reikalauti nustatyti tėvystę. Vienintelė sąlyga: ji turi būti 16 metų. Iki šio amžiaus tokį ieškinį gali pareikšti jos tėvai ar globėjas.

Taip pat labai praverstų rengiami kursai nėščioms merginoms. Jie naudingi tuo, kad juose ji ne tik sužino apie nėštumo, gimdymo, vaikų priežiūros psichofiziologiją, bet ir pateks į „bendraminčių“, panašių interesų žmonių, ratą. Tokia aplinka merginai, patiriančiai stresą, gali tapti teigiama. Kursus praveda psichologai, kuriems galima papasakoti  konkrečiai apie savo situaciją ir gauti patarimų.

Kiekviena moteris nuo pat pradžių turi motinišką instinktą. Ir jei nėštumas įvyko prieš jam pabudus, būtina jį pažadinti naudojant įvairias galimybes: pasirengimo gimdymui kursus, bendravimą su norimo nėštumo būsenoje esančiomis ar kūdikių turinčiomis motinomis, kelionę į vaikų parduotuves.

Be to, paauglės merginoms tėvams svarbu ne tik prisiimti dalį rūpesčių dėl jos, bet ir padėti dukrai užaugti, analizuoti klaidas, išmokti įveikti sunkumus ir priimti savarankiškus sprendimus.

Ką daryti, jei išvarytų iš namų?

Kartais tėvai, pasipiktinę dukters nėštumu ir atsisakymu daryti abortą, paprasčiausiai išvaro ją iš namų. Šiuo atveju būsimoji motina turi kelias išeitis.

Jei jos deklaruota gyvenamoji vieta tėvų bute, tai pagal įstatymą niekas neturi teisės jos išmesti į gatvę. Todėl šiuo atveju galite drąsiai kreiptis į policijos pareigūną arba iškviesti policiją – kompetentingos institucijos greitai atvėsins karštas tėvų galvas. Be to, šioje situacijoje gali būti suinteresuotos nepilnamečių teises ginančios institucijos. Tai yra teisėtas būdas grįžti namo.

Per tą laiką tėvai turėtų nusiraminti ir susivokti. Greičiausiai jie labai greitai gailėsis dėl savo skuboto sprendimo ir padarys viską, norėdami susigrąžinti dukterį.

Tuo tarpu greičiausiai  mergina kreipsis į savo artimas drauges ar giminaičius, pas kuriuos gali laikinai prisiglausti. Visai nebūtina jiems pasakoti apie nėštumą. Svarbiausia – neišjungti telefono nevilties įkarštyje, kad tėvai galėtų prisiskambinti.

Bet būna, kad grįžimas namo, kuris yra įmanomas pagal įstatymą, būsimai motinai tampa nepakeliama kankynė. Nes kai kurie tėvai gali surengti būsimai motinai tikrą pragarą. Neįmanoma išgyventi streso mėnesius iki vaiko gimimo, o tai turės įtakos tiek būsimos mamos, tiek būsimo kūdikio sveikatai. Tokiais atvejais yra prasminga iš tikrųjų palikti namus ir prašyti paramos krizių centruose, kurie užsiima pagalba sunkiose situacijose atsidūrusioms moterims. Tokiuose centruose galite gauti ir materialinę, teisinę bei psichologinę pagalbą.