sniegopilys.lt
2003 metais gruodžio 10 d. Whitakerių šeimai iš Sugaro Lando Teksase, turėjo būti džiaugsmo ir šventės diena. 54 metų Kentas, šeimos statybų verslo savininkas, ir jo 51 metų žmona Patricia, pradinių klasių mokytoja, džiaugėsi, kad jų vyriausias sūnus, 23 metų Bartas baigia universitetą, rašo cbsnews.com.
Jam įėjus į valgomąjį pasigirdo šūvių garsas
Šeima kartu su kitu sūnumi 19-mečiu Kevinu nuėjo papietauti į restoraną. Sėkmingai baigus studijas, tėvai padovanojo Bartui 4 tūkst. JAV dol. vertės „Rolex“ laikrodį.
Atvykę į namus Bartas liko automobilyje pasikalbėti su savo mergina telefonu. Pirmas į namus įėjo automobilį vairavęs Kevinas. Jam įėjus į valgomąjį pasigirdo šūvių garsas. Po to dar vienas ir dar… Į namus atskubėjo tuo metu automobilyje sėdėjęs Bartas. Jis susigrūmė su kaukėtu ir ginkluotu užpuoliku. Buvo sužeistas į viršutinę kairės rankos dalį. Tada nusikaltėlis pabėgo.
Į pagalbą atskubėjo šeimos kaimynas, kuris sutvarstė žaizdą. Bartas paskambino bendruoju pagalbos telefonu 911 iš savo telefono ir pasakė, kad sugebėjo smogti užpuolikui, o po to jis pabėgo. Paprašytas apibūdinti vyrą, jis pasakė, kad dėvėjo kaukę, bet gali būti juodaodis. Tačiau šeimos galva Kentas buvo visiškai tikras, kad vyro oda kaukės akių plyšiuose buvo balta.
Kevinas mirė beveik iš karto. Patricia – pakeliui į ligoninę. Kentas stebuklingai išgyveno.
Vienas pirmųjų į įvykio vietą atvykusių detektyvų pamanė, kad operatorius juokauja, kai išgirdo, kad kažkas panašaus galėjo nutikti šioje bene saugiausioje ir labiausiai saugomoje miesto teritorijoje. Kentas Whitakeris taip pat sakė, kad kai pamatė kaukėtą vyrą, jo pirmoji mintis buvo, kad tai buvo pokštas jo sūnums.
Tyrėjai rado juodą odinę vyrišką pirštinę, gulinčią kelio pašonėje šalia Barto „Chevrolet Yukon“ automobilio.
Papuošalai ir brangi garso ir vaizdo įranga nebuvo pavogti, o vieninteliai namuose rasti pirštų atspaudai priklausė Whitakerių šeimai. Paaiškėjo, kad kaukėtas vyras pateko į namą per atvirą langą Kevino kambaryje antrame aukšte ir tada įsilaužė į ginklo seifą.
Tyrėjai į įvykio vietą atsivežė tris šunis, kurie, užuodę pirštinės kvapą, nuvedė policiją nuo galinių šeimos namų durų iki Barto automobilio.
Tyrėjai pradėjo tyrinėti vaikino praeitį. Jie nustatė, kad Bartas metė vidurinę mokyklą po to, kai buvo suimtas už virtinę apiplėšimų. Po to Bartą apžiūrėjo psichologas, kuris jam diagnozavo kliedesinį paranojinį sutrikimą. Nepaisant to, tėvai nupirko jam keletą brangių automobilių, namą miestelyje prie ežero, maždaug 50 mylių į šiaurę nuo Sugaro Lando. Ir sumokėjo už universitetinį išsilavinimą, kurį jis, kaip vėliau paaiškėjo, metė dar pirmame kurse. Kaip Bartas iššvaistė tėvų duotus pinigus už mokslą, nežinoma.
Po trijų dienų, gruodžio 15 d., buvęs Barto klasės draugas Adamas Hippas atėjo į policijos nuovadą, norėdamas pasikalbėti su tyrėju. Hippas kalbėjo apie tai, kaip prieš dvejus metus, 2001 metais, Bartas jį „užverbavo“. Barto planas buvo pašalinti visus savo šeimos narius. Jis norėjo paveldėti savo tėvų dalį statybų versle. Adamui buvo įteikta Whitakerių namo schema ir nurodyta, kur Bartas patarė jam tykoti. Tada buvęs bendraklasis turėjo lengvai sužaloti Bartą, kad nukreiptų nuo jo įtarimus. Keista, bet Kentas ir Patricia apie tai sužinojo po to, kai Barto pažįstamas iškvietė policiją, tačiau jie to nesureikšmino, manydami, kad tai „nepilnamečių išdaiga“. Bartas pasakė savo tėvams, kad tai buvo nesusipratimas, ir jie juo patikėjo.
Įsidarbino baldų parduotuvėje ir susirado sau merginą
Policija patikrino Hippą – jis turėjo patikimą alibi, nes dirbo iki vėlyvo gruodžio 10-osios vakaro.
Tyrėjai rado ir buvusį Barto studijų laikų bendrakursį Justiną Petersą, apie kurį kalbėjo Hippas. Petersas prisipažino prisidėjęs prie Hippo papasakoto susodorojimo ir teigė, kad jis buvo suplanuotas 2001 metais balandžio mėnesį. Jis taip pat pasakojo, kad dar 2000 metais Bartas paprašė kito studento Willo Anthony‘io padėti jam „šiuo atveju“, tačiau šis planas žlugo. Jis patvirtino, kad Barto Whitakerio plano motyvas buvo finansinė nauda.
Po to detektyvai sutelkė dėmesį į Barto kambario draugą, 21 metų Chrisą Brashearą, kuris dirbo su Bartu užmiesčio jachtų klube prie Conroe ežero (kur Bartui tėvai nupirko namą). Netoli Barto ir Brashearo gyveno kažkoks Stephenas Champaignas. Abu vaikinai neigė dalyvavę Whitakerių žudynėse, bet sutiko pateikti DNR mėginius ir šunų kvapo pavyzdžius. Šunys rado Chriso Brashearo kvapą ant pirštinės, miegamojo stalčių ir ginklo seifo.
Tuo tarpu Adamas Hippas pasisamdė advokatą ir sudarė susitarimą, pagal kurį jis nebus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn su sąlyga, kad jis padės valdžios institucijoms tęsti tyrimą dėl Barto Whitakerio įvykdytos žmogžudystės. Jis susitiko su Bartu ir įrašė jų pokalbį. Viename iš pokalbių Bartas sutiko sumokėti Hippui 20 tūkst. JAV dolerių, kad jis atšauktų savo parodymus prieš Bartą.
Po dviejų mėnesių, 2004 metais birželio 28 dieną Barto automobilis „Chevy Yukon“ buvo rastas apleistas daugiabučių namų komplekse su vis dar veikiančiu varikliu. Vaikinas dingo.
Kitą dieną Stephenas Champaignas padarė vaizdo įrašą, kuriame prisipažino, kad jis pats, Chrisas Brashearas ir Bartas Whitakeris dalyvavo Patricios ir Kevino Whitakerių žudynėse. Po to, kai jis detektyvams parodė, kaip jis ir Brashearas išmetė įrodymų maišą nuo ežero tilto, jis buvo suimtas. O vėliau – ir Chrisas Brashearas. Narai rado maišelį su pirštinėmis, panašiomis į rastąją nusikaltimo vietoje, vandens butelį su Brashearo DNR ir ginklą, atitinkantį prapuolusį iš Kento Whitakerio seifo.
2005 metais rugsėjo 14 d. detektyvas gavo arbatpinigių iš vyro, kuris vėliau buvo identifikuotas kaip buvęs Barto kolega, ir pasakė, kad Bartas Whitakeris yra Meksikoje, nauju Rudy‘o Rioso vardu. Tikrasis šio vardo savininkas meksikietis Riosas pardavė Bartui savo asmens dokumentą ir nuvežė į Meksiką už 3 tūkst. JAV dolerius. Žinoma, kad Bartas, vardu Rudy‘is Riosas, apsigyveno Serralvo mieste, įsidarbino baldų parduotuvėje ir susirado sau merginą. Savo naujiems draugams jis pasakė, kad buvo sužeistas Afganistane ir kad yra našlaitis. Tikrasis Rudy Riosas už suteiktą šią vertingą informaciją gavo 10 tūkst. JAV dolerių atlygį.
2005 metais rugsėjo 22 d. Bartas Whitakeris buvo sulaikytas.
Gruodį apygardos prokuroras paskelbė, kad kaltintojai sieks mirties bausmės. Teismo procesas prasidėjo 2007 metais kovo mėnesį. Bartas savo kaltės nepripažino. Pirmasis liudytojas buvo Kentas Whitakeris, kuris kalbėjo apie tą naktį.
Stephenas Champaignas kalbėjo trečiąją teismo dieną ir papasakojo prisiekusiesiems, kaip 2003 metų pavasarį susipažino su Bartu. Pasak Champaigno, Bartas dažnai jam sakydavo, kad yra našlaitis ir kad Stephenas jam kaip brolis, kurio niekada neturėjo. Vasaros pabaigoje Bartas prasitarė Stephenui ir Chrisui apie savo šeimos pašalinimą, kad galėtų įvertinti jų reakcijas. Po to, kai Bartas pasiūlė savo bendražygiams gerą sumą ir dalį turto, jie sutiko įgyvendinti jo planą. Bartas pranešė tėvams, kad gruodį baigia universitetą, ir surengė iškilmingą vakarienę.
Netrukus po to, kai Bartas ir jo šeima pavakarieniavo, jis paskambino Chrisui Brashearui, kad praneštų, kad jie ruošiasi į namus. Champaignas nusekė paskui jų automobilį ir pasistatė automobilį už Whitakerių namo, kaip liepė Bartas. Brashearas netrukus prisijungė prie jo. Po šio nusikaltimo jie persirengė ir įmetė įkalčius į ežerą. O tada nuėjo į barą, naudodami Kento Whitakerio pinigus sąskaitai apmokėti.
Tėvas vos nenualpo išgirdęs nuosprendį, paskelbtą jo sūnui
Prisiekusiesiems prireikė tik pusantros valandos, kad pripažintų Bartą kaltu.
Tiek jo tėvas Kentas Whitakeris, tiek Patricios Whitaker brolis, maldavo už Barto gyvybę. Prisiekusiesiems prireikė 10 valandų, kad Bartui skirtų beveik vieningą mirties nuosprendį. Kentas Whitakeris vos nenualpo išgirdęs nuosprendį, paskelbtą jo sūnui. Tuo tarpu Bartas nusišypsojo. Tiek tėvas, tiek ir dėdė – motinos brolis tvirtino, kad šeimyniniai rūpesčiai per daug spaudė jaunuolį ir jis „palūžo“. Jie taip pat galvojo, kad jam per anksti duota per daug, todėl vaikinas gyvenime neturėjo tikslų ir norėjo viską gauti lengviausiu keliu.
Bartas iš pradžių tvirtino, kad nusikaltimą padarė dėl neracionalios neapykantos savo šeimai, nes niekada negalėjo pateisinti didelių jo lūkesčių. Bartas taip pat teigė, kad Dievą atrado slapstydamasis Meksikoje ir aktyviai dalyvaudamas Biblijos studijose kalėjime.
Chrisas Brashearas buvo nuteistas iki gyvos galvos. Lygtinai jis galės būti paleistas 2035 metais, kai jam sueis 53 metai. Steve‘as Champagne‘as gavo 15 metų kalėjimo ir jau atliko savo bausmę.
2008 metais Kentas Whitakeris išleido knygą, kurioje išsamiai aprašo tą nelemtą vakarą ir paaiškino savo sprendimą atleisti ne tik savo sūnui, bet ir Chrisui Brashearui.
2017 metų balandį Apeliacinis teismas atmetė Barto Whitakerio skundą dėl prokuroro nusižengimo. Tų pačių metų lapkričio pirmą dieną jam buvo paskirta egzekucija – mirties bausmė, kuri turėjo būti įvykdyta 2018 metais vasario 22 dieną, 18.00 val.
2018 m. vasario 20 d., po beviltiškų Kento Whitakerio prašymų, lygtinio paleidimo komisija rekomendavo atleisti jo sūnų mirties bausmės.
2018 metais vasario 22 d., 17.15 val., Bartui Whitakeriui pavalgius paskutinį valgį ir likus vos 45 minutėms iki numatytos egzekucijos, jo bausmė buvo pakeista kalėjimu iki gyvos galvos. Jis išplatino pareiškimą, kuriame teigė esantis dėkingas tėvui, kuris būtų neišgyvenęs dar vienos netekties. Iki šiol Bartas yra kalėjimo vienutėje.
