„Požiūris į vyrus nepasikeitė“: kaip dabar gyvena grožio konkurso nugalėtoja Eleonora Kondratiuk, kurią atstumtas gerbėjas apipylė sieros rūgštimi

Prieš pora  dešimtmečių  Eleonora Kondratiuk buvo daug žadantis modelis. Tačiau jos svajonėms nebuvo lemta išsipildyti: atstumtas vaikinas nusprendė susidoroti su mergina ir apipylė ją koncentruota sieros rūgštimi, sumaišyta su augaliniu aliejumi. Nuo merginos veido ėmė dribti oda.

 

 

Nusikaltėlio rankose buvo indelis sieros rūgšties

1999 metų rugsėjo 2 dieną 17-metė Eleonora Kondratiuk dalyvavo grožio konkurse, įvykusiame   Sočyje  ir laimėjo „Mis Žavesys“ titulą. Atrodė, kad šviesiaplaukės gražuolės laukia svaiginanti ateitis. Ją atpažindavo gatvėse, vyrai sustingdavo ir atsisukdavo į ją. Niekas neabejojo: dar metai ir gražuolė išvyks užkariauti Maskvos.

Bet visas svajones ir viliojančias perspektyvas nuplovė sieros rūgštis, kuria merginą apipylė atkaklaus gerbėjo sėbrai.

Merginą iš karto pastebėjo ir įsimylėjo iš pirmo žvilgsnio  Rubenas Grigorianas. Vyras buvo verslininkas ir bandė pasiekti abipusius jausmus, tačiau Eleonora jam atsakė.  Atstumtas vyras pažadėjo merginai, kad ji „verks kruvinomis ašaromis“.

Grigorianas sugalvojo keršto planą. Verslininkas paprašė savo draugų  padėti nubausti užsispyrusią gražuolę. Jie sumaišė sieros rūgštį su aliejumi (todėl jos nebuvo galima nuplauti) ir mokyklos kieme užpuolė merginą. Pats Grigorianas skubiai išvyko iš miesto, kad išvengtų įtarimų.

Nusikaltėliai sugriebė Eleonorą už plaukų ir apipylė mirtinu mišiniu, tačiau mergina sugebėjo suimti visą savo valią į kumštį ir aklomis nubėgo į mokyklą, kur jai buvo iškviesta greitoji pagalba.

Po daugelio metų Eleonora nusprendė papasakoti tos baisios dienos detales. Ji viską prisimena iki smulkmenų. Ji prisimena, kaip vaikščiojo su draugėmis į paplūdimį, kaip mokyklos teritorijoje prie jos pribėgo nepažįstamas žmogus ir sugriebė už plaukų. Nusikaltėlio rankose buvo indelis sieros rūgšties.

„Paskutinis dalykas, kurį mačiau, buvo giedras, ryškiai mėlynas, neįtikėtinai gražus dangus. Štai ir viskas!“ – po daugelio metų savo knygoje „Aš pasirinkau gyvenimą“ rašė ji.

Per kelias sekundes piktadarys suvertė buteliuko skystį nukentėjusiajai į veidą ir puolė bėgti. Eleonora irgi pradėjo bėgti – nuo neapsakomo skausmo ir šoko.

„Neįmanoma žodžiais apibūdinti mano skausmo. Tai buvo kažkas daugiau nei „siaubingas“ skausmas. Tai buvo nepakeliamas, slegiantis deginantis skausmas, iki tol niekada nepatirtas! Su kiekviena sekunde jis vis stiprėjo ir stiprėjo, vis giliau smelkėsi į kūną. Būdama šoko būsenos, kažkodėl bėgau, nematydama kur ir iš visų jėgų atsitrenkiau į kažkokią betoninę grubią sieną. Šis smūgis man šiek tiek sugrąžino mąstymą “, –  rašoma  Eleonoros Kondratiuk knygoje „Aš pasirinkau gyvenimą“, kuri buvo išleista 2018 metais.

Pirmiausia į pagalbą atskubėjo mokytojas, paskui atbėgo mokyklos medicinos seselė, netrukus į mokyklą atskubėjo ir greitosios medicinos pagalbos gydytojai. Paskui chirurgai, profesoriai, mokslo šviesuoliai …

Begalinių operacijų serija tęsis ilgus 19 metų, Eleonora gulės po chirurgo peiliu daugybę kartų.

Rūgštis sunaikino merginos angelišką veidą, apdegino plaukus, sugadino nosį, pateko į burną ir išėdė visas gleivines, atėmė regėjimą. Kairioji akis išdegė iš karto, bet gydytojai sugebėjo  iš dalies atkurti dešinę akį.

Šiandien ragenos donorės dėka Eleonora neaiškiai mato siluetus ir prisipažįsta dar labiau vertinanti tai, ką turi.

Nepaisant visų išbandymų, Kondratiuk sugebėjo išgyventi ir net sugrįžti į gyvenimą. Gydytojai po truputį atkūrė veidą, persodino odą taip, kad randų beveik neliko. Susirūpinimą kelia tik viena akis.

Išgyvenusi baisią tragediją, Eleonora  išmoko daugelį dalykų vertinti filosofiškai. Ji prisipažįsta, kad per savo gyvenimo metus nuolatiniame skausme išmoko pamatyti tai, kas svarbiausia.

„Jei norime išsivaduoti iš aukos būsenos, tuomet turime sau pasakyti: „Taip, mano gyvenime yra aplinkybių, kurių negaliu pakeisti. Yra tam tikra užduotis, su kuria turiu išmokti gyventi. Ir daryti viską, kas įmanoma, kad pagerėtų gyvenimo kokybė, atsižvelgiant į šiuos apribojimus, aplinkybes ir panašiai“. Tai iš esmės yra mano principas, kurio stengiuosi laikytis visą savo potrauminį laiką. Žinoma, ne be nesėkmių. Tai visada yra sunkus darbas“, – interviu pasakojo Eleonora.

 

Likimo dovana už visas patirtas kančias

Gydytojai teigė, kad Eleonoros patirti sužalojimai nesuderinami su gyvybe, tačiau mergina sugebėjo išsikapstyti ir net atgavo regėjimą (nors ir ne 100 proc.). Rubenas Grigorianas galiausiai buvo nuteistas kalėti 11 metų, o jo bendrininkai gavo šiek tiek mažiau. Tiesa, vienas  nusikaltėlių nesulaukė teismo proceso, nes žuvo per kriminalinį susirėmimą.

Per pastaruosius 20 metų Kondratiuk jau buvo atlikta apie 200 plastinių operacijų ir tai dar ne pabaiga.  „Dabar  man atlieka ir neplanines operacijas, ir skubias, jei būklė staiga pablogėtų. Kiek jų dar bus, žino tik Visagalis. Bet aš visada labai tikiuosi, kad kiekvienas jų bus paskutinis“, – interviu sakė Eleonora.

Moteris prisipažįsta: pažiūrėti į veidrodį sugebėjo tik po kelių dešimčių operacijų. Ir jai nebuvo lengva. „Beveik nieko nemačiau, bet vis tiek buvau prislėgta ir sutrikusi – nedavė ramybės švieži prisiminimai apie buvusį gyvenimą ir išvaizdą, kai dar nežinojau, kas yra randas, persodinti audiniai ir regėjimo problemos. Tada vis galvojau: „Kodėl atlikta jau tiek daug operacijų ir vis tiek toks pats rezultatas?“.  Būtent tada ir pradėjau suprasti gautų traumų rimtumą. Man labai padėjo mama ir jos žodžiai: „Tu išgyvenai ir tai svarbiausia“, – pasakojo Eleonora.

Tačiau  nedavė ramybės pagrindinis klausimas: „Kaip gyventi toliau?“.

Dabar 41-erių Eleonora jau toli nuo modelių verslo – ji yra diplomuota psichologė. Moteris veda privačias konsultacijas ir nuolat tobulina savo įgūdžius. Kondratiuk nusprendė savo gyvenimą sieti su psichologija, nes ji kažkada jai labai padėjo. „Tada sau išsikėliau labai rimtus uždavinius: kaip nepalūžti, kai viskas tam palanku, kokias sielos stygas panaudoti, kad viską  galima būtų atlaikyti ir įveikti, kaip neleisti, kad asmenybė deformuotųsi, kai aplink tiek daug skausmo. Esu giliai įsitikinusi, kad psichologo profesija yra tokia pat reikalinga,  kaip ir chirurgo ar terapeuto“, – sakė moteris.

Kol gydytojai kruopščiai dirbo su jos išvaizda, Eleonora įgijo psichologės išsilavinimą. 2019 metais ji studijavo Vokietijos Logoterapijos ir egzistencinės analizės institute, o 2020 metų gruodį pranešė, kad vėl studijuoja.

„Šiuo metu studijuoju kognityvinės elgesio terapijos kryptį ir esu šios Asociacijos narė. Mokausi nuotoliniu būdu. O pati asociacija yra Sankt Peterburge“, – apie savo kvalifikaciją pasakojo psichologė.

Moteris aktyviai bendrauja savo socialinio tinklo puslapyje su tais, kuriems reikia pagalbos. Dažnai rašo apie asmenines ribas, pasitikėjimą ir palaikymą. Beveik į kiekvieną komentarą atsako su dėkingumu.

Tačiau Eleonora stengiasi nekreipti dėmesio į klausimus apie asmeninį gyvenimą ir išvaizdą.

Keista,  bet po tragedijos Eleonora  nepradėjo jausti vyrams neapykantos – moteris yra giliai įsitikinusi, kad nusikaltėlius lemia ne lytis ar tautybė, o poelgiai. Moteris neslepia, kad savo gyvenimo kelyje sutiko tikrų vyrų. Knygoje „Aš pasirinkau gyvenimą“, Eleonora prisipažino, kad dabar vengia viešumos, kaip ir jos vyras. Ji ištekėjo 2018 metais. Jai pasisekė rasti savo laimę. Porą supažindino bendri draugai.

„Mano vyras yra mokslininkas, biologijos mokslų daktaras, genetikas. Jis mėgsta sportą, užsiima jėgos treniruotėmis ir dalyvauja varžybose. Labai talentingas, gilus ir kilnus žmogus. Mes kartu jau daugiau nei trejus metus “, – džiaugsmu dalijosi Kondratiuk.

Ji pavydžiai saugo savo laimę, nes gyvenimas privertė ją brangiai sumokėti.

„Tai  likimo dovana už visas mano kančias. Manau, kad galima į tai žiūrėti taip “, – sakė Eleonora.

 

„Instagram“ nuotraukos