sniegopilys.lt
– Mergaite, ar galiu susipažinti?
Mergina atsisuko, gražus jaunuolis atvirai jai nusišypsojo. Ji pagalvojo, kodėl gi ne.
– Mano vardas Rūta.
– O aš esu Tomas.
Jų romantiški santykiai sparčiai vystėsi. Jie suprato, kad yra panašūs, kad turi bendrų vertybių. Jie pradėjo daug laiko praleisti kartu. Vaikinas pristatė ją savo tėvams ir draugams.
Tačiau buvo vienas momentas jos santykiuose su Tomu, kurio iš pradžių nesureikšmino, o laikui bėgant vis labiau stebėjosi, kodėl taip yra. Mat Tomas nevadino jos vardu. Iš viso. Niekada. Jis sugalvojo jai mielą slapyvardį „Saulutė“ ir kreipdavosi į ją tik taip.
„Saule, Saulyte, Saulužėle – Tomas ją vadino kaip jam patiko, bet jos tikrasis vardas niekada neišsprūdo iš jo lūpų.
Po kelerių metų jiedu susituokė. Jauna moteris pagimdė du vaikus, tačiau niekada nenusipelnė būti pavadinta Rūta. Beje, jų santykiai pablogėjo, dabar ji turėjo kitokią pravardę – mama. „Na, mama, kodėl taip padarei? – Tomas dažnai jai priekaištavo.
Kartą ji vis dėlto apsisprendė ir tiesiai jo paklausė:
– Kodėl nevadini manęs vardu?
– Ką turi omenyje?
– Tu niekada per visą mūsų gyvenimą kartu nepavadinai manęs Rūta.
– Tikrai? Turbūt pavadinau.
– Ne, nepavadinai.
– Tai asmeniška.
– Ką? Kaip tai gali būti asmeniška, jei mes susituokę dvylika metų!
– Aš myliu Rūtą!
– Nieko nesuprantu! Atsakyk taip, kaip yra!
Ir Tomas pradėjo pasakoti savo istoriją: „Kai mokiausi vidurinėje mokykloje, man labai patiko viena mergina, tiksliau ją įsimylėjau. Aš sekiau paskui ją po pamokų, stebėjau jos langus ir kai papasakojau apie savo meilę, ji mane atstūmė. Ji sakė, kad ji man abejinga. Bet aš negalėjau jos pamiršti, visus šiuos metus aš ją vis dar myliu. Jausmai niekur nedingo. Tikėjausi, kad su tavo pagalba galiu ją pamiršti. Atsiprašau, bet nepavyko. Kaip tu tikriausiai jau supratai, jos vardas buvo Rūta. Štai kodėl aš negaliu tavęs vadinti tavo vardu – nes man Rūta yra ji, o ne tu “.
Kaip galite įsivaizduoti, mūsų herojė negalėjo su tuo susitaikyti. Ji pateikė skyrybų prašymą ir labai apgailestavo, kad anksčiau neklausė, kodėl jis jos nevadino vardu. Rūta juto, kad už viso to slypi kažkas, tačiau vardas jai atrodė tokia smulkmena, toks nereikšmingas elementas, kad ji nusprendė viskam užmerkti akis. Paaiškėjo – veltui.
Žmogaus vardas jam yra svarbiausias žodis šiame gyvenime, tai jo tapatybė. Jei mylimas žmogus (vyras, žmona, draugas, draugė) jūsų nevadina vardu – tai visada yra priežastis būti atsargiems, tai aiškus signalas, kad jūsų santykiuose kažkas negerai. Gali būti keletas priežasčių, kodėl nesate vadinami vardu. Galbūt jūs nesate vienintelė tam žmogui, todėl bijodamas pavadinti savo partnerę kitu vardu, jam yra labai patogu visą laiką vadinti kačiukais ar saulytėmis. Be to, nesikreipiant vardu, neminint vardo pokalbiuose, kalba apie lengvabūdišką požiūrį į jus, nes žmogus be vardo yra beasmenis, nuvertintas žmogus. Dažnai neištariamas žmogaus vardas ir tais atvejais, kai nori laikytis atstumo, neįsileisti kito į savo gyvenimą. Tiesą sakant, priežasčių gali būti daug, tačiau pagrindinė yra ta, kad tai nėra normalu. Atidžiau pažvelkite į žmogų, kuris jūsų nevadina vardu. Dažnai vardas yra tik pirmasis problemos rodiklis.
Vardas nėra smulkmena ir ne tai, ko galima nepaisyti. Didžiuokitės savo vardu ir neleiskite niekam paversti jūsų asmeniu be vardo.
psichologė Angelė Kazlauskienė
