Kodėl žmonėms patinka blogos naujienos?

Kodėl žiniasklaidoje gausu pranešimų apie nelaimes, korupciją, aplaidumą? Galbūt taip yra todėl, kad žmonėms nesąmoningai patinka blogos istorijos, rašo BBC. Skaitant žinias, kartais atrodo, kad spauda nušviečia tik tragiškus, nemalonius ar liūdnus įvykius. Kodėl žiniasklaida kreipia dėmesį į gyvenimo bėdas, o ne į teigiamus dalykus? O kaip ši persvara negatyvo atžvilgiu apibūdina mus – skaitytojus, klausytojus ir žiūrovus?

Išbandė naują strategiją: suklaidinti tiriamuosius

Tai nereiškia, kad nėra nieko kito, tik blogi įvykiai. Galbūt žurnalistus labiau traukia jų reportažai, nes nelaimė, pateikta naujienose atrodo patrauklesnė nei seniai žinomos konkrečios situacijos.

Tačiau tikėtina, kad mes, skaitytojai ir žiūrovai, daugiau dėmesio skiriame tokioms naujienoms. Daugelis žmonių sako, kad norėtų gerų naujienų, bet ar tikrai taip?

Norėdami patikrinti šią teoriją, mokslininkai Markas Trassleris ir Stuartas Soroka atliko eksperimentą Kanados McGillo universitete. Pasak mokslininkų, ankstesni tyrimai, kaip žmonės siejasi su naujienomis, nebuvo visiškai tikslūs. Arba eksperimento eiga nebuvo pakankamai kontroliuojama. Pavyzdžiui, tiriamiesiems buvo leista žiūrėti naujienas iš namų – tokioje situacijoje ne visada aišku, kas šeimoje naudojasi kompiuteriu. Arba buvo sukurtos pernelyg dirbtinės sąlygos. Tai yra žmonės buvo kviečiami atrinkti naujienas laboratorijoje, kur kiekvienas dalyvis žinojo, kad yra atidžiai sekamas jo pasirinkimas.

Taigi, Kanados mokslininkai nusprendė išbandyti naują strategiją: suklaidinti tiriamuosius.

Trassleris ir Soroka pakvietė savanorius iš savo universiteto atvykti į laboratoriją „tyrinėti akių judesius“. Pirmiausia tiriamųjų buvo paprašyta iš naujienų svetainės pasirinkti keletą politinių įrašų, kad kamera galėtų užfiksuoti kai kuriuos „pagrindinius“ akių judesius. Savanoriams buvo pasakyta, kad norint gauti tikslius išmatavimus svarbu perskaityti užrašus, o ką tiksliai jie perskaitė, nesvarbu.

Po „pasiruošimo“ etapo dalyviai žiūrėjo trumpą vaizdo įrašą – jiems buvo pasakyta, kad tai buvo tyrimo esmė, bet iš tikrųjų tik atitraukė dėmesį. Ir atsakė į klausimus, kokių politinių naujienų jie norėtų.

Eksperimento rezultatai (kaip ir populiariausios naujienos) pasirodė gana niūrūs. Dalyviai dažnai rinkdavosi neigiamas istorijas – apie korupciją, nesėkmes, veidmainystę ir panašiai – vietoj neutralių ar teigiamų istorijų. Ypač dažnai blogas naujienas skaitydavo tie, kurie apskritai domisi aktualijomis ir politika.

Tačiau paklausti tiesiogiai, šie žmonės sakė, kad teikia pirmenybę geroms naujienoms. Paprastai jie sakė, kad spauda per daug dėmesio skiria neigiamiems įvykiams.

Tyrėjai pateikė savo eksperimentą kaip nepaneigiamą vadinamojo „neigiamo šališkumo“ įrodymą – psichologinį terminą, apibūdinantį mūsų kolektyvinį troškimą išgirsti ir prisiminti blogas naujienas.

Neigiamus žodžius atpažįstame greičiau nei teigiamus

Remiantis jų teorija, tai ir evoliucija, kuri išmokė mus greitai reaguoti į galimą grėsmę. Kitaip tariant, blogos naujienos gali būti signalas, kad turime pakeisti savo elgesį, jog išvengtume pavojaus.

Kaip ir galima tikėtis iš šios teorijos, yra įrodymų, kad žmonės greičiau reaguoja į neigiamus žodžius.  Laboratorinio eksperimento metu tiriamajam  pasakius žodžius „vėžys“, „bomba“ arba „karas“, jis daug greičiau reaguos, paspaudęs mygtuką, nei tuo atveju, jei jiems būtų pasakyta  „kūdikis“, „šypsena“ ar „džiaugsmas“. Nors iš tikrųjų, anot tyrėjų, šie malonūs žodžiai vartojami kiek dažniau. Neigiamus žodžius atpažįstame greičiau nei teigiamus ir netgi galime nuspėti, kad žodis bus nemalonus, net nežinodami, kas tai yra.

Taigi ar mūsų budrumas potencialiai grėsmei yra vienintelis mūsų priklausomybės nuo blogų naujienų paaiškinimas? Tikriausiai ne.

Yra ir kita Trasslerio gautų duomenų interpretacija: atkreipiame dėmesį į blogas naujienas, nes apskritai esame linkę idealizuoti tai, kas vyksta pasaulyje. Anot jo, kalbant apie savo gyvenimą, dauguma mūsų laiko save geresniais už kitus ir, kaip sakoma įprasta klišė, tikimės, kad galiausiai viskas bus gerai. Dėl šios rožinės tikrovės suvokimo blogos naujienos mus nustebina ir mes jai skiriame didesnę reikšmę. Tamsios dėmės, kaip žinote, matomos tik šviesiame fone.

Tyrėjo manymu, mūsų susižavėjimo blogomis naujienomis prigimtį galima paaiškinti ne tik žurnalistų cinizmu ar vidiniu negatyvo troškimu. Priežastis gali būti mūsų nesugriaunamas idealizmas.  Tada, kai naujienos nėra labai geros, ši mintis suteikia vilties, kad žmonijai dar ne viskas prarasta.