Kas saugiau – prezervatyvai ar kontraceptinės tabletės ir ką reikia žinoti apie jas? (vaizdo įrašas)

Geriamieji kontraceptikai ir prezervatyvai turi iš esmės skirtingus apsaugos nuo neplanuoto nėštumo mechanizmus. Hormoninė kontracepcija apsaugo nuo nėštumo, nes slopina ovuliacijos procesą, keičia endometriumo struktūrą ir padidina gimdos kaklelio gleivių klampumą.

Prezervatyvų parduodama daug daugiau nei kontraceptikų

Atsižvelgiant į hormoninių kontraceptikų vartojimo schemą, jų veiksmingumo lygis yra 99 proc. Kontraceptinių tablečių trūkumas yra tas, kad jos neapsaugo nuo lytiniu keliu plintančių ligų.

Apsauginis prezervatyvų poveikis pagrįstas mechaninio barjero, kuris neleidžia sėkliniam skysčiui prasiskverbti į moters lytinius organus, sukūrimu. Naudojant kokybiškus prezervatyvus, jų kontraceptinis efektyvumas yra ne mažesnis kaip 95 proc. Be to, latekso gaminiai patikimai apsaugo nuo lytinių organų infekcijų. Prezervatyvo apsauginės savybės gali sumažėti iki nulio, jei intymumo metu jis nukris ar prakiurs.

Įvairių tyrimų duomenimis, kasmet pasaulyje atliekama 55 milijonai abortų, t.y. 21proc. visų nėštumų baigiasi nėštumo nutraukimu. Todėl daugeliui kelia susirūpinimą klausimas:  „Kodėl partneriai nenaudoja apsaugos?“.  Juk kontracepcijos metodai egzistuoja ir šiandien jų yra pakankamai daug.

Pradėkime nuo geriamųjų kontraceptikų, kuriuos galima vartoti kasdien 21 ar 28 dienas, ir geriamųjų hormoninių tablečių „po“”( postkoitalinė kontracepcija). Jos geriamos po nesaugių lytinių santykių. Tai yra postinoras, mifepristonas. Jie turi daug kontraindikacijų.

Kaip ir minėjau, hormoniniai kontraceptikai neapsaugo nuo lytiniu keliu plintančių infekcijų, o prezervatyvas, jei naudojamas pagal taisykles, apsaugo nuo lytiniu keliu plintančių ligų. Jei norite mėgautis seksu ir rūpintis savo sveikata, tuomet naudokite ir prezervatyvą, ir kombinuotus oralinius prezervatyvus.

Įvairų tyrimų duomenimis, vaistinėse (prekybos centruose, internetu) prezervatyvų parduodama daug daugiau nei kontraceptikų.

Nepaisant to, kad apie hormoninę kontracepciją nekalba tik tinginiai, patikimų faktų apie tai yra mažiau nei mitų. Pažymėtina, kad pas mus reprodukcinio amžiaus moterys juo naudojasi tik 9 proc., Kai tuo tarpu, pavyzdžiui, JAV – 45 proc.

Kaip išsirinkti ir ar išvis naudoti tokias kontraceptines priemones? Į ką atkreipti dėmesį ir kaip vartoti, norint pašalinti šalutinį poveikį ir nepakenkti savo sveikatai? Kam skirti hormonai?

Niekur literatūroje, internete ar gydytojo kabinete nerasite išsamios informacijos, kodėl reikėtų pradėti vartoti hormoninius kontraceptikus ar kodėl ne. Vienų ekspertų nuomone, juos reikia vartoti visą gyvenimą nuo jaunumės. Kiti linkę manyti, kad priimtina juos vartoti trumpais gydymo tikslais. Tačiau iš tikrųjų tiesa yra abiejose pusėse.

Hormoniniai svyravimai paprastai sukelia daugybę „nepatogių“ pasekmių

Hormonai atlieka svarbų vaidmenį žmogaus organizme, valdydami visus gyvybinius procesus, įskaitant reprodukcinius. Kai hormoninis fonas yra subalansuotas, žmogaus seksualinis gyvenimas taip pat būna pilnavertis. Tačiau hormoninė sistema, kaip ir bet kuri kita mūsų organizme, gali sugesti. Šiuo atveju į pagalbą ateina sintetiniai dariniai.

Merginoms hormoniniai svyravimai paprastai sukelia daugybę „nepatogių“ pasekmių: menstruacijų nereguliarumą, nuotaikos svyravimus ir psichoemocinius sutrikimus. Taip pat svorio šuolius, lytinių organų srities ligas ir panašiai. Prie to dar prisideda ir kosmetiniai defektai, aknė ir spuogeliai, veido ir kūno bėrimai, plaukų slinkimas. Ir daug kitų bėdų, kai prireikia hormoninės korekcijos.

Be moterų reprodukcinės sistemos gydymo, vaistai taip pat naudojami kaip tikslinė kontracepcijos priemonė. Bet šiuo atveju privaloma atlikti bent minimalų tyrimą, nes tai rimtas vaistas, o ne vitaminai.

Kaip veikia hormoniniai kontraceptikai?

Tokių kontraceptikų misija – apsisaugoti nuo nėštumo. Ir tai atsitinka veikiant sintetiniams hormonams arba kombinuotiesiems geriamiesiems kontraceptikams (SGK), kurie mikrodozėmis arba „užliūliuoja“ kiaušinėlius, arba padidina gleivių klampumą makštyje ir slopina ovuliacijos funkciją, kurią kontroliuoja hipofizė. Ji taip pat palaiko normalų progesterono lygį, būtiną kūdikio gimdymui. Tai yra, hipofizė pristabdė palikuonių dauginimąsi, kiaušinėliai be reikalo neišstumiami iš kiaušidės, todėl apvaisinimas tampa neįmanomas.

gydytoja ginekologė Aušrinė Burgelytė

„YouTube“ vaizdo įrašas