sniegopilys.lt
Anot Natalijos Minenkovos, kai sūnus Miša dar mokėsi vidurinėje mokykloje, augino ir auklėjo jį jau be vyro. Paauglystės laikas – pereinamasis amžius – buvo sunkiausias jos gyvenime ir santykiuose su sūnumi.
Paauglys dažnai praleisdavo mokyklą, labiau nei pamokas mėgdavo žaisti kompiuterinius žaidimus, rūkė ir kartais išgerdavo. Dabar Natalija kai kuriuos atvejus prisimena juokdamasi, bet tada ji buvo labai nelaiminga.
„Neslėpsiu, porą kartų buvo taip: draugai atnešė jį prie durų, pastatė, paspaudė skambutį ir pabėgo, išgirdę atrakinamų durų garsą. Mano sūnus, tiesiogine prasme, krito man po kojomis. Jis buvo toks girtas, kad nebepastovėjo ant kojų. Po to visą naktį vėmė. Tai buvo košmaras!“, – pasakojo moteris.
Natalijai buvo labai sunku, bet ji įveikė sunkumus: diena iš dienos, mėnuo po mėnesio. „Aš ieškojau, radau ir bandžiau ištaisyti klaidas, kurias, galvoju, padariau augindama vaiką. Kaip geriausiai sugebėjau, stengiausi parodyti kantrybę ir rūpestingumą. Stengiausi, kad sūnus suprastų, kuo gali būti toks „linksmas“ gyvenimas“, – sakė moteris.
Anot jos, Miša pamažu keitėsi, „atėjo į protą“. Nebegrįždavo girtas iš vakarėlių. Sėkmingai baigė vidurinę mokyklą, tarnavo armijoje.
Natalija niekada nesitikėjo iš jo dėkingumo, ji tiesiog džiaugėsi sūnaus pokyčiais.
Natalija su sūnumi. Nuotrauka mandagumo dėka Natalija Minenkova
Sūnaus laiškas mamai
Po dvejų metų Michailas grįžo iš armijos. Dabar vaikinas gyvena savarankiškai, universitete studijuoja futbolo komandos trenerio specialybę. Natalija retai matosi su sūnumi, bet vieną gražią dieną jis atėjo į mamos darbą ir įteikė laišką, kurį parašė Motinos dienos proga.
Natalija Minenkova patalpino laišką socialiniame tinkle, kurį ir cituojame:
„Iš: iš paties mylimiausio sūnaus!
Kam: mylimiausiai mamai pasaulyje!
Mama! Sveikinu su praeita motinos diena! Aš tave labai myliu! Noriu palinkėti, kad kiekvieną dieną išliktum tokia pat graži, maloni ir taptum dar išmintingesnė!
Tu visada palaikei mane – visus mano įsipareigojimus ir sprendimus. Ar daug tau teko raudonuoti a už mane?.. To daugiau niekada nebebus, mama! Tavo dėka aš viską supratau ir pasitaisiau! Aš nesustosiu ir eisiu dar toliau! Dabar aš padedu žmonėms, kaip ir tu!
Ačiū mama! Už suteiktą gyvenimą, už tai, kad užauginai, išleidai į mokslus, už tavo gerumą. Ačiū mama!
Mama, niekada nebūk liūdna ir niekada neverk! Aš visada būsiu šalia tavęs, net jei tuo metu būsiu ir labai toli! Jei tau ko nors reikia, parašyk arba paskambink! Mes praėjome kartu gana ilgą gyvenimo kelią. Ir dar daug praeisime! Kiek daug gražių ir gerų dalykų dar bus!
Ačiū tau, mama, kad turiu tave! Aš labai tave myliu ir labai stengsiuosi tavęs neapleisti ir negėdinti tavęs bei mūsų šeimos!“
„Tokių laiškų man niekada niekas nerašė“, – sako Natalija.
Ji kruopščiai saugo sūnaus laišką ir, galbūt, perduos jį savo būsimiems anūkams.
