sniegopilys.lt
Uždrausti sau įsimylėti kolegas yra lengviausias būdas išvengti nereikalingų apkalbų ir problemų. Bet ar šis sprendimas visada pagrįstas sveiku protu? Pasitikrinkite, ar nepatekote į vieną iš spąstų, kurie trukdo moterims būti laimingoms.
Gali būti sunku neperžengti profesinių ribų
Visi didžiąją savo gyvenimo dalį praleidžiame darbe: dalijamės rytine kava, švenčiame bendras pergales ir patiriame nesėkmes. Kolegos mato mus įvairiausių būsenų – nuo tikro triumfo iki visiško perdegimo – ir tai natūraliai sukelia unikalų pažeidžiamumą. Tokioje nuolatinio emocinio kontakto atmosferoje gali būti sunku neperžengti profesinių ribų. Nenuostabu, kad gilūs jausmai dažnai gimsta verslo centrų koridoriuose ir įmonių susitikimuose.
Tačiau tarnybinio romano perspektyva daugumai žmonių nekelia „drugelių pilve“, o veikiau giliai įsišaknijusį nerimą. Stereotipas, kad asmeninių ir profesinių reikalų maišymas yra lemtinga klaida, kuri neišvengiamai sugriaus karjerą arba sudaužys širdį, vis dar gajus visuomenėje. Esame įpratę saugotis, statyti nematomas sienas tarp sausų pareigybių aprašymų ir tikrų žmogiškų emocijų. Bet ar tokius vidinius tabu visada diktuoja vien rūpestis savo reputacija? O gal už jų slypi kažkas daugiau, pavyzdžiui, pasąmoninga baimė pasitikėti kitu žmogumi ir tapti tikrai atviriems?
Taigi, kodėl taip beviltiškai bijome įsimylėti darbo vietoje ir kur yra riba tarp profesinės etikos ir psichologinės gynybos.
Nesutarimai darbe gali lengvai peraugti į buitinius konfliktus
Draudimas romanams biure dažnai atrodo kaip visiškai pagrįstas sprendimas, skirtas apsaugoti mus nuo nereikalingų komplikacijų. Tačiau už kategoriško „niekada“ slypi daugiau nei vien pragmatiškas sveikas protas. Svarbu pagalvoti: kodėl mes sau keliame griežtus apribojimus dar net neprasidėjus santykiams? Kada protinga riba tampa patogiu būdu išvengti tikro intymumo?
Žinoma, taisyklė „jokių romanų darbe“ gali atrodyti kaip visiškai racionalus rūpestis dėl karjeros – ir daugeliu atvejų taip ir yra.
Faktas yra tas, kad bet koks socialinių vaidmenų sutapimas neišvengiamai į asmeninį gyvenimą įneša papildomo konteksto. Tai sukuria daug daugiau veiksnių, kurie gali sukelti rimtą emocinę įtampą.
Tokioje situacijoje nesutarimai darbe gali lengvai peraugti į buitinius konfliktus, o užsitęsusios asmeninės nuoskaudos gali persekioti jus kitą rytą konferencijų salėje. Vaidmenų atskyrimas tampa ypač skausmingu ir sudėtingu procesu, jei vienas partneris tiesiogiai atsiskaito kitam arba jei vieno asmens sprendimai tiesiogiai veikia kito karjeros augimą ir pajamas.
Vadovo ir pavaldinio santykiai yra vieni sunkiausių
Dėl to kyla daugybė dviprasmiškų etinių situacijų, kurios pradeda slėgti porą. Pavyzdžiui, ar partneris buvo paaukštintas, nes jis tikrai buvo geriausias kandidatas, ar dėl savo asmeninių santykių? O gal, atvirkščiai, jis buvo sąmoningai praleistas paaukštinimui vien tam, kad kolegos neįtartų vadovybės šališkumu? Ir svarbiausia: ar įmanoma išlikti viduje laisvu ir atsisakyti žmogaus, nuo kurio šiuo metu priklauso jūsų profesinis likimas?
Ir net jei pati pora gerai susitvarko, vis tiek yra komanda, kuri gali pradėti interpretuoti vadovo sprendimus per savo asmeninius santykius. Todėl, mano nuomone, vadovo ir pavaldinio santykiai yra vieni sunkiausių. Tačiau jei žmonės nėra profesionaliai priklausomi vienas nuo kito, pavyzdžiui, dirba skirtinguose skyriuose, rizika yra visiškai kitokia.
Todėl kartais leisti sau romaną darbe gali būti brandesnis pasirinkimas nei automatiškai laikytis savo draudimo.
Kaip psichologei man svarbi ne pati taisyklė, o funkcija, kurią ji atlieka individualiai moteriai. Griežtos taisyklės yra geros, nes jos mažina nerimą. Jos išlaisvina mus nuo skausmingo poreikio mąstyti, spręsti, rizikuoti ir rinktis kiekvieną kartą.
O situacijos būna labai įvairios. Be to, griežtas draudimas dažnai yra nepasitikėjimo savimi ženklas. Jei draudžiu sau žiūrėti į savo kolegas, galbūt bijau, kad negalėsiu susidoroti su pasekmėmis.
Tampa būdu išvengti nenuspėjamos situacijos
Pažvelkime, kokie psichologiniai spąstai gali slypėti už gražios taisyklės „Aš tiesiog nepainioju darbo ir asmeninio gyvenimo“.
Vienas pagrindinių spąstų – noras viską kontroliuoti iš anksto. Žinia, darbas yra gana aiški teritorija su savo taisyklėmis, užduotimis, susitarimais ir atsakomybe, tačiau santykiuose tai neveikia. Negalite iš anksto žinoti, ar kas nors atsakys į jūsų jausmus, kaip rutuliosis jūsų potraukis ir kuo visa tai baigsis. Todėl kartais taisyklė „jokių romanų darbe“ tampa būdu išvengti nenuspėjamos situacijos. Atrodo, kad tai su karjera susijusi problema, tačiau ji gali būti įsišaknijusi netikrumo baimėje. Bandomasis klausimas: „Jei tikrai žinočiau, kad šie santykiai neturės įtakos mano karjerai, ar vis tiek jų atsisakyčiau?“
Kiti spąstai – darbe lengviau išlikti profesionaliam, neužmezgus ten pat intymių santykių. Tai gali būti ypač pažįstama žmonėms, kurie pasikliauja savo pasiekimais. Darbe yra užduočių, terminų ir rodiklių. Galite geriau pasiruošti deryboms, tapti kompetentingesni ir gauti paaukštinimą. Su įsimylėjimu taip nėra. Jei man patinka kolega, susidaro visiškai kita situacija, ir joje aš nebesu tik specialistė. Esu moteris, kuriai rūpi, ar jos jausmai yra abipusiai. O čia nepadeda nei pareigos, nei patirtis, nei profesiniai pasiekimai. Galite ramiai vesti sudėtingas derybas, tuo pačiu metu kelis kartus perrašydama žinutes jus dominančiam vyrui. Nes turite išreikšti savo jausmus ir susitaikyti su tuo, kad jis gali ir neatsakyti. Intymumas neišvengiamai kelia riziką – kitas žmogus gali jūsų tiesiog nepasirinkti.
Šis metodas iš anksto apsaugo mus nuo skausmo
Ir dar vieni spąstai, kai santykiai dar net neprasidėjo, bet mes jau galvojame, kaip išsiskirsime.
Tarnybiniai romanai turi pasekmių, kurias verta apsvarstyti. Kas nutiks, jei santykiai nutrūks? Ar galėsime toliau dirbti kartu? Ar tai paveiks mūsų karjerą?
Su problema susiduriame, kai galima ateitis tampa svarbesnė už tai, kas vyksta dabar. Tarp žmonių dar niekas neprasidėjo, bet jie jau protiškai pasiekė išsiskyrimo tašką ir bando spręsti problemas, kurių dar nėra. Šis metodas iš anksto apsaugo mus nuo skausmo, tačiau blogiausiu atveju automatiškai atmetame visus kitus.
Kaip atskirti ribą nuo apsaugos? Rekomenduoju gana paprastą kriterijų: riba leidžia rinktis, o apsauga dažnai reikalinga tam, kad pasirinkimas nekiltų. Nesutikimas su kolega gali būti visiškai sąmoningas sprendimas, ypač jei kyla interesų konfliktas arba galimo išsiskyrimo kaina yra per didelė. Tačiau yra skirtumas tarp automatinio sprendimo priėmimo ir konkrečios situacijos svarstymo. Todėl svarbu sau užduoti klausimą: ar jūsų taisyklė padeda jums apsispręsti, ar padeda išvengti susidūrimo su tuo pasirinkimu?
Psichologė Angelė Kazlauskienė
________________
Jei norėtumėte užduoti klausimų apie draugystę, tarpusavio (intymius) santykius su vaikinu/mergina, seksualinės orientacijos ir kitais jus dominančiais klausimais, rašykite mums el. pašto adresu: redakcija@sniegopilys.lt
