Baisioje avarijoje automobilis rėžėsi į stulpą tiesiai per kabinos vidurį: joje sėdėjusieji liko gyvi per stebuklą

„Man nerūpėjo, kas man nutiko, svarbu, kad jai būtų gerai“, sakė Hunteris Hanksas apie savo 21 metų mylimąją Ariką Stovall. Pora pateko į automobilio avariją, kai jų pikapas nuvažiavo nuo kelio ir rėžėsi į tilto atramą tarpvalstybiniame greitkelyje. Tuo metu jie grįžo į Nešvilį iš Džeksonvilio, Floridos, rašo „Daily Mail“.

Galėjo jų kūnus perpjauti per pusę

Anot leidinio, ligoninėje buvo padaryta miela nuotrauka, kurioje jie abu su kaklo įtvarais žiūri vienas kitam į akis. Ji buvo paskelbta „Facebook‘e“ ir nuo to laiko ja buvo pasidalinta daugiau nei 75 tūkst. kartų.

Kita ne mažiau jaudinanti nuotrauka, kurioje matyti pora, vėl susijungianti po autoavarijos, kurioje, jų teigimu, jie vos nežuvo, irgi buvo paskelbta „Facebook‘o“ tinkle ir sušildė tūkstančių žmonių širdis.

21 metų Arika Stovall ir Hunter Hanks Naujųjų metų dieną grįžo namo į Nešvilį, Tenesio valstiją, iš Džeksonvilio, Floridos, kai jų pikapas nuvažiavo nuo kelio ir rėžėsi į tilto atramą.

Pora, patyrusi smegenų sutrenkimus, buvo nufotografuota praėjus kelioms valandoms po avarijos, kai jie vėl susitiko ligoninėje, abu dėvėdami kaklo įtvarus, meilingai žiūrėdami vienas kitam į akis.

„Kai abu gulėjome lovose skubios pagalbos skyriuje, jis rado būdą, kaip apsaugoti mano širdį ir apkabinti“ , – taip apie savo vaikiną Arika parašė „Facebook‘o“ įraše prie nuotraukos.

Jos tvirtinimu, turbūt Aukščiausiasis išgelbėjo, kad jai ir jos vaikinui viskas baigėsi tik smegenų sukrėtimu, nes per tokią avariją  galėjo jų kūnus perpjauti per pusę.

„Buvo neįtikėtina, kai jie pamatė vienas kitą, – CNN sakė Savannah Gaines, artima poros, užfiksavusi jaudinančią akimirką, draugė. – Aš juos gerai pažįstu ir jie taip myli vienas kitą. Tiesiog stebuklas, kad taip atsitiko.“

Tuo tarpu Hanksas, koledžo beisbolo žaidėjas, sakė, kad jam rūpėjo tik tai, ar jo merginai viskas gerai. „Man nerūpėjo, kas man nutiks, svarbu, kad jai viskas būtų gerai“, – sakė jis WTVF.

Važiavo 112–120 km/h greičiu, kai atsitrenkė į betoninį stulpą

Arika Stovall, nufotografuota su savo vaikinu Hunteriu Hanksu, „Facebook‘o“ tinkle rašė apie tai, kaip tą naktį automobilio avarijai prireikė vos trijų sekundžių, ir pora iki šiol nežino, kaip jiems pavyko išgyventi.

„Nežinau, kaip mes tai išgyvenome“, –  WTVF sakė Lipskombo universiteto grafikos dizaino studentė Stovall.

Hanksas pasakojo, kad  Murfrisbore tarpvalstybiniame greitkelyje jie savo „Toyota Tundra“ automobiliu važiavo 112–120 km/h greičiu, kai atsitrenkė į betoninį stulpą.

Po avarijos darytose nuotraukose matyti beveik neatpažįstamas smarkiai sumaitotas sunkvežimis.

Stovall taip pat rašė, kad automobilis rėžėsi į stulpą tiesiai per kabinos vidurį, palikdamas juos abu nepaliestus.

„Tą akimirką, kai susidūrėme ir supratau, kad esu sąmoninga, supratau, kad būtent tai su manimi ir vyksta, – rašė ji. – Buvo sunku įkvėpti ir bandydama pajudinti kojas, rėkiau… panikavau… šaukiau Hunterį, kad tik ką nors pasakytų. Man reikėjo žinoti, kad jam viskas gerai. Pažvelgusi į vairuotojo sėdynę, mačiau tik jo galvą pro priekinį stiklą, kruviną veidą ir nejudantį kūną.“

Anot Stovall, „maldos galia yra tikra“ ir kokie jie abu dėkingi ir laimingi už maldas, kurios jiems buvo atsiųstos.

„Nežinau, kaip mes tai išgyvenome“, – po avarijos sakė mergina. Tada Stovall papasakojo, kaip ji matė savo „angelą sargą“, apibūdintą kaip vyrą su didele balta barzda, kuris jai pasakė, kad greitoji pagalba atvyksta.

Pamatė savo angelą sargą

„Iššokau iš automobilio, nubėgau į Hunterio pusę ir tiesiog pažiūrėjau į šį vyrą, – rašė ji.-  Nuo tos akimirkos, kol Hunterį  iš sumaitotos mašinos vadavo ugniagesiai ir iškeltas iš sunkvežimio, visa širdimi tikiu, kad žvilgsnis į šį vyrą man padėjo tiesiogine prasme patikėti, kad tą akimirką Hunteris buvo šalia manęs. Nežinau, ar tai buvo haliucinacija, ar mano nesąmoningas sapnas, ar dangaus žvilgsnis… bet tą akimirką žinojau tik tiek, kad Hunteris buvo saugus su manimi. Šis vyras… trumpai į jį pažvelgusi… padėjo man nematyti, kaip Hunteris buvo ištrauktas iš sunkvežimio. Manau, jei būčiau tai pamačiusi, būčiau gavusi širdies smūgį.“

Mergina tikino paklaususi vyro, kada atvyks greitoji, jis atsakė vos po sekundės, ir tada nuėjo…

„Štai ir stebuklas: jokių kaulų lūžių, smegenų sutrenkimų, jokių vidinių pažeidimų ir tik keli siūlai mano kelyje ir Hunterio veide, – rašė Stovall. – Po avarijos paramedikai stebėjosi, kaip mes nemirėme iš karto, ir sunkvežimis, kuris atrodo lyg būtų perpjautas medžių šlifuokliu. Mes abu jau išleisti iš ligoninės nepraėjus nė 48 valandoms. Visi mūsų daiktai puikios būklės, išskyrus kelis. Esu apstulbusi.“

Anot jos, be jokios abejonės – tai stebuklas, kad liko gyvi.

Po avarijos pora leidiniui WTVF sakė gavę šimtus žinučių iš žmonių, kurie pasakojo jiems savo istorijas, pakeitusias jų gyvenimus.