Kodėl kai kurie žmonės linkę konfliktuoti?

Tarkim, jus be jokios priežasties kažkuo apkaltino ar įžeidė. Kodėl? Atsakymas slypi žmogaus smegenyse. Gyvenime dažnai susiduriame su neišprovokuota agresija ir ne visada galima ją paaiškinti. Vienas žmogus ant jūsų šaukia ir pasipiktina atsakydamas į mandagų klausimą, kitas iš jūsų tyčiojasi, išprovokuodamas konfliktą, o trečias netgi pradeda muštynes, rašo „Science News“.

Sustiprina naudingą elgesį ir padeda išvengti pavojaus

Kodėl jie taip elgiasi? Kodėl vieni žmonės visada tinkamai reaguoja į išorines aplinkybes, o kiti patiria perpildytą agresiją? Kaip visada, viskas susiję su smegenimis. Panagrinėkime procesus, kurie žmones daro priešiškus be jokių akivaizdžių grėsmių.

Mūsų elgesį ir reakcijas į išorines aplinkybes reguliuoja daugybė smegenų struktūrų. Limbinė sistema, įskaitant migdolinį kūną ir hipokampą, yra atsakinga už emocijas: baimę, malonumą, pyktį. Šios emocijos yra būtinos išgyvenimui, nes jos sustiprina naudingą elgesį ir padeda išvengti pavojaus.

Tačiau kartais emocijas reikia slopinti, kad tinkamai reaguotume į išorines aplinkybes. Tai prefrontalinės ir priekinės cingulinės žievės darbas. Jos reguliuoja elgesį, numato atlygio ir bausmės tikimybę ir slopina agresiją.

Net jei norėsite trenkti kam nors į veidą už tai, kad jis, jūsų manymu, yra kvailas, to nepadarysite: prefrontalinė žievė supranta, kuo tai gali baigtis.

Žmogaus reakcija priklauso nuo to, kuri smegenų struktūra laimi. O tai, savo ruožtu, lemia daugybė skirtingų veiksnių.

Žmonės, kurių tam tikros smegenų žievės sritys pažeistos, demonstruoja agresyvų ir priešišką elgesį. Yra žinomas atvejis, kai atsakingas darbuotojas tapo agresyvus ir nesocialus po profesinės traumos, pažeidusios orbitofrontalinę žievę.

Žinoma, tokie atvejai reti, ir mažai tikėtina, kad asmuo, patyręs traumą, dirbs jūsų įmonėje. Tačiau jei tai susiję su agresyviu nepažįstamuoju, tokia priežastis yra visiškai įmanoma.

Tuo tarpu psichopatams ir antisocialioms asmenybėms būdingas pilkosios medžiagos trūkumas tam tikrose smegenų žievės srityse. Šis struktūrinis sutrikimas trukdo jiems jausti kaltę ir empatiją, įvertinti savo veiksmų pasekmes ir slopinti impulsyvų elgesį.

Susitikimas su psichopatu yra daug labiau tikėtinas nei su asmeniu, turinčiu galvos traumą. Todėl būkite atsargūs: žmonės, turintys šį sutrikimą, ne tik mėgaujasi smurtu, bet ir neapsvarsto savo veiksmų pasekmių.

Labiau linkę tyčiotis iš savo bendraamžių

Neuromediatoriai serotoninas ir dopaminas yra susiję su agresyviu žinduolių elgesiu. Pavyzdžiui, žiurkėms, sergančioms šia liga, dopamino kiekis smegenyse padidėja iki 140 proc., o serotonino kiekis, priešingai, sumažėja 80 proc. Serotonino trūkumas gyvūnų prefrontalinėje žievėje sukelia paūmėjusias agresijos formas, o kai šio neuromediatoriaus kiekis dirbtinai padidinamas, agresija sumažėja.

Tai taip pat pasakytina ir apie žmones. Vieno tyrimo metu nustatyta, kad agresyvių žmonių smegenų skystyje yra mažiau serotonino šalutinių produktų nei žmonių, kurių reakcijos normalios. Kitame eksperimente medžiagos, mažinančios serotonino kiekį smegenyse, vartojimas sukėlė dalyvių agresyvumą ir priešiškumą.

Serotonino kiekis gali sumažėti dėl įvairių priežasčių. Tai dažnai siejama su prasta nuotaika, ir šis ryšys yra dvipusis: padidėjęs serotonino kiekis gerina nuotaiką, o pagerėjusi nuotaika tam tikru būdu padidina serotonino kiekį.

Todėl mintis, kad žmonės yra agresyvūs, nes yra blogos nuotaikos, nėra be pagrindo.

Be to, serotonino metabolizmas gali būti nulemtas genetiškai. Todėl agresyvus elgesys yra 44–72 proc. paveldimas. Be to, genetinio polinkio poveikį gali sustiprinti sunki vaikystė: 45 proc. agresyvių žmonių anksti patyrė smurtą.

Tai patvirtina faktas, kad vaikai, patyrę smurtą šeimoje arba prastas socialines ir ekonomines sąlygas, yra labiau linkę tyčiotis iš savo bendraamžių.

Alkoholio vartojimas taip pat sutrikdo serotonino metabolizmą. Dėl to alkoholikai dažnai yra agresyvūs ir smurtauja.

Agresyvų elgesį gali sukelti genetinis polinkis į agresiją, sunki vaikystė arba alkoholio intoksikacija.

Taigi, vienas iš šių veiksnių slopino prefrontalinės žievės aktyvumą, tačiau dominavimas nevisiškai paaiškina agresyvų elgesį. Hiperaktyvūs žmonės gali būti tiesiog nerimastingi, o ne agresyvūs.

Dopaminas yra susijęs su agresyviu elgesiu

Kas verčia juos elgtis taip priešiškai? Yra keletas teorijų.

Baimė, priešiškumas ir nepasitikėjimas gali būti žemo oksitocino lygio pasekmė. Oksitocinas yra hormonas, atsakingas už prisirišimo ir pasitikėjimo tarp žmonių formavimąsi. Be to, jo trūkumas padidina agresyvaus elgesio tikimybę.

Yra žinoma, kad apkabinimai padidina oksitocino kiekį. Taigi kitą kartą, kai kas nors bare pakvies jus pasikalbėti lauke, pabandykite jį apkabinti. Tikėtina, kad agresorius jus atstums, ir muštynės kils ne gatvėje, o čia pat bare. Nes jiems taip patinka.

Kadangi dopaminas yra susijęs su agresyviu elgesiu, mokslininkai iškėlė hipotezę, kad agresija gali sukelti malonumą. Taip yra todėl, kad dopaminas yra tiesiogiai susijęs su atlygio sistema ir vaidina svarbų vaidmenį malonumo ir priklausomybės srityse. Logiška manyti, kad žmonės gali tapti priklausomi nuo agresyvaus elgesio ir sąmoningai ieškoti konfliktų.

Be to, tyrimas parodė, kad ir taip žemas serotonino lygis dar labiau sumažėja po sėkmingos agresyvios patirties. Jei žmogus pradėjo kovą ir laimėjo, jo serotonino receptoriai pradeda veikti dar blogiau. Taigi, po kiekvieno sėkmingo konflikto jie tampa šiek tiek agresyvesni.

Normaliai žmogui sunku suprasti, kaip kas nors gali iš to gauti malonumą. Juk konfliktinės situacijos sukelia tiek daug streso: pradeda drebėti rankos, išpila šaltas prakaitas, atsiranda gumulas gerklėje – tai nėra labai malonu. Viena teorija tai paaiškina taip: agresyvūs žmonės tiesiog nepatiria šių jausmų.

Nustatyta, kad agresyvūs žmonės turi mažesnį kortizolio, streso hormono, kiekį. Šio hormono trūkumas neleidžia aktyvuotis autonominei nervų sistemai, o žmonės, turintys šį sutrikimą, sąmoningai elgiasi taip, kad padidina susijaudinimą. Be to, dėl sumažėjusio kortizolio lygio jie jaučiasi ramesni, kai smurtauja prieš kitus. O jei po kovos dreba rankos, tai jiems sukelia tik lengvą, malonų susijaudinimą.