Verslininkas sugalvojo taisyklę „10-80-10“, padėsiančią išvengti dirbtinio intelekto sukelto menkinimo

Rinkodaros bendrovės „DigitalMarketer“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Ryanas Dice’as pasidalijo savo nuomone apie spartų dirbtinio intelekto vystymąsi. Jis mano, kad pagrindinė rizika yra ne ta, kad dirbtinis intelektas pranoks žmones, o ta, kad žmonės nustos mąstyti savarankiškai, rašo „Startup Grind“.

Kognityviniai įgūdžiai pradės blogėti

Anksčiau žmonėms nereikėjo sportuoti, nes sunkus fizinis darbas palaikė jų formą. Industrializacija tai pakeitė. Dabar turime sportuoti atskirai, nes šiuolaikinis darbas nebeteikia reikiamos stimuliacijos.

Pasak Dice’o, pokalbių robotai gali turėti panašų poveikį, bet mąstymo srityje. Jei žmonės visiškai pasikliaus technologijomis, jų kognityviniai įgūdžiai pradės blogėti. Norėdamas to išvengti, jis sukūrė paprastą „10-80-10“ taisyklę sau, kai dirbs su dirbtiniu intelektu. Ji skamba taip:

Pirmieji 10 proc. užduoties turėtų būti pagrįsti originalia žmogaus idėja;

Kitus 80 proc. galima patikėti dirbtiniam intelektui;

Likusius 10 proc. vėl atlieka žmogus – vertinimui, tobulinimui ir „deslopifikacijai“ (jo vartojamas terminas, reiškiantis žemos kokybės dirbtinio intelekto turinio tobulinimą).

Kitaip tariant, žmogus turėtų pats vadovauti ir atlikti darbą, o ne deleguoti visą procesą dirbtiniam intelektui.

Mažina darbuotojų pasitikėjimą savo įgūdžiais

Rinkodaros bendrovės įkūrėjas toli gražu nėra vienintelis, įspėjantis apie dirbtinio intelekto sukelto kognityvinio degradavimo riziką. Pavyzdžiui, Tarptautinės duomenų centrų administracijos generalinis direktorius Mehdis Paryavis neseniai pažymėjo, kad per didelis pasitikėjimas dirbtiniu intelektu mažina darbuotojų pasitikėjimą savo įgūdžiais, o jauni specialistai rizikuoja niekada neįvaldyti pagrindinių profesijos principų, jei nuo pirmos dienos remiasi modeliais pagrįstomis užuominomis.

Neseniai įvykę „Anthropic“ Claude modelių sutrikimai taip pat parodė, kaip kūrėjai priprato prie neuroninių įrankių: daugelis prisipažino patyrę „įgūdžių atrofiją“, kai paslauga laikinai nustojo veikti.

Dice’as pridūrė, kad darbuotojų, kurie pirmiausia mąsto, o ne automatiškai kreipiasi į dirbtinį intelektą, vertė auga. „Žmonės ir prekių ženklai, kurie vis dar pasirenka mąstyti, gaus naudos“, – padarė išvadą jis.