Koks yra neadekvačios savigarbos pavojus ir kaip jį atpažinti?

Tai, kaip vertiname save, turi įtakos mūsų santykiams, karjerai ir bendrai gyvenimo kokybei. Kaip formuojasi savigarba?- rašo psychologytoday.com.

 

Priklauso ir nuo jo socialinės bei finansinės padėties

Savigarba priklauso nuo daugelio veiksnių. Pirmiausia nuo to, kokioje aplinkoje žmogus augo, kokius santykius palaikė su tėvais, kokios nuostatos ir vertybės buvo transliuojamos jo šeimoje.

Svarbu ir tai, kaip su juo elgėsi kiti svarbūs žmonės: draugai, mokytojai, klasės draugai. Ir nereikia pamiršti žmogaus socialinės bei finansinės padėties. Taip pat jo išorinių duomenų, sveikatos būklės ir gyvenimo patirties, kurią jis gavo mokykloje, institute, darbe, visuomenėje.

Jei pasaulis apskritai buvo palankus žmogui ir palaikė jį mintimi, kad jis gražus, protingas, gabus ir apskritai jam sekasi, didesnė tikimybė, kad savivertė bus aukšta.

Tačiau jei nuo pat pradžių viskas nesisekė: tėvai kritikavo, mokytojai kažkuo kaltino, bendraklasiai tyčiojosi, karjera nesisekė, pinigų buvo mažai, o išvaizda neatitiko standartų, bus sunku išlaikyti pasitikėjimą savimi.

Psichologai paprastai išskiria keturis savigarbos tipus:

1. Nuvertina

Žmogus blogiau vertina savo savybes, nei jas vertina kiti.

2. Sveikas

Tai pasitikintis savimi žmogus, puikiai žinantis savo teigiamas ir neigiamas puses, nė vienos jų nenuvertina ir neperdeda.

3. Pervertinta

Žmogus galvoja, kad yra neįvertintas, priskiria sau talentų ir savybių, kurios mažai ką bendro turi su realybe.

4. Svyruoja

Žmogaus savęs suvokimas  būna nestabilus, visą laiką svyruoja ir gali peršokti nuo „ aš šaunuolis ir  visas pasaulis po  mano kojomis“ iki „koks košmaras, aš esu visiškas menkavertis“.

Savigarba nėra pastovi, ji gali ir keičiasi priklausomai nuo psichologinės būsenos ir gyvenimo aplinkybių. Tačiau apskritai sveiką ar šiek tiek pervertintą savęs vertinimą galima laikyti adekvačia. Žemas arba, atvirkščiai, labai didelis, sukelia problemų.

Kaip suprasti, kad savigarba yra nesveika?

Tik psichologas gali padėti daugiau ar mažiau suprasti, kaip viskas yra. Taip pat galite užpildyti specialų klausimyną, kad nustatytumėte savigarbos lygį, pavyzdžiui, pagal Rosenbergo klausimyną.

Kaip pasireiškia žema savivertė

Štai keletas pagrindinių jo savybių. Tarkim, jūs nuolat save barate, kalbate apie save neigiamai ir menkinančiai. Vengiate santykių, naujų pažinčių ir bendravimo, nes esate tikri, kad niekam taip ir nepatiks ir nieko gero iš to nebus.

Esate įsitikinę, kad kiti žmonės su jumis elgiasi blogai. Taip neretai prieinama iki absurdo: jei šalia juokiasi nepažįstami žmonės, jums atrodo, kad jie juokiasi iš jūsų, o ne iš kažkokio savo pokšto.

Atrodo, kad kiekviena jūsų problema yra nelaimė: esate tikri, kad nesugebėsite su ja susidoroti.

Jūs pavydite savo artimiesiems: draugams, partneriams, vaikams – ir bandote juos tvirčiau surišti su savimi, taip pat ir manipuliuodami bei psichologine prievarta.

Nepasitikite savo sprendimais, manote, kad klystate, net jei faktai rodo priešingai, bijote reikšti nuomonę kitų žmonių rate.

Jūs nuvertinate save, menkinate savo nuopelnus, laikote juos nereikšmingais. Pavyzdžiui, „Tik pagalvok, įgijai aukštąjį išsilavinimą, taip gali visi“ arba „Tik pagalvok, jis buvo paaukštintas darbe, tai tikriausiai dėl pinigų trūkumo, nes tiesiog nebuvo jokių kitų kandidatų“. Žema savigarba daro neigiamą įtaką kiekvieno iš mūsų gyvenime.

Kaip pasireiškia aukšta savigarba?

Tai gali būti nurodyta kai kuriais signalais. Pavyzdžiui, per daug prisiimate užduočių, nesutelkiate dėmesio į savo galimybes, išteklius, gebėjimus. Pavyzdžiui, imatės sudėtingų projektų, kuriems objektyviai trūksta kvalifikacijos, reaguojate į laisvas darbo vietas, net jei visiškai neatitinkate reikalavimų.

Labai skausmingai reaguojate į kritiką, ją atmetate, protestuojate audringai, nesistengiate klausytis, net jei grįžtamasis ryšys išreikštas labai švelniai ir taisyklingai.

Nelabai norite mokytis, tobulėti, gilinti žinias ir tobulinti profesionalumą, nes esate tikri, kad jau visko pasiekiate ir niekas nieko daugiau neišmokys. Jūs giriatės, daug kalbate apie save, neslepiate, kad iškeliate save aukščiau kitų. Jūs atstumiate žmones, nes jums atrodo, kad jie jūsų neverti ir nepasiekia jūsų lygio.

Kodėl neturėtumėte kelti savo savigarbos?

Tačiau kai kurie aukštos savigarbos „simptomai“ gali pasirodyti kaip drąsa ir pasakyti, kad žmogus iš tikrųjų nepasitiki savimi ir bando tai nuo visų nuslėpti už sąmoningai iššaukiančio elgesio.

Itin išpūsta savivertė – kai žmogus įsimylėjęs save be atminties, atsiribojęs nuo tikrovės, žemina ir kankina kitus – gali būti narcisistinio asmenybės sutrikimo požymis.

Prie ko veda nepakankama savigarba?

Žemos savigarbos pasekmės gali būti įvairios. Tokia savigarba lemia tai, kad žmogus atsisako bendrauti ir įdomių projektų, nuvertina save – dėl to rizikuoja santykiais, karjera, gali praleisti įdomias galimybes, nebandyti naujų dalykų. Jis pripranta prie minties, kad yra nieko vertas ir bejėgis, jam darosi vis sunkiau susidoroti su šiais jausmais, o sunkumų išvengimas tampa pagrindine taktika.

Be to, žema savigarba gali turėti įtakos psichinei sveikatai ir yra susijusi su depresija ir nerimu. Yra įrodymų, rodančių ryšį tarp savigarbos lygio ir lėtinių patologijų būklės: žemos savigarbos žmonėms liga yra sunkesnė.

Žemos savivertės žmogui taip pat sunku pakovoti už save, juo lengviau manipuliuojama, jis gali įklimpti į toksiškus ir traumuojančius santykius.

Aukštos savigarbos pasekmės

Psichoterapeutų manymu, žmogui geriau pervertintas savęs vertinimas nei neįvertintas, nebent, žinoma, kalbame apie narcizinį sutrikimą. Toks žmogus labiau pasitiki savimi, mažiau abejoja, geba apginti savo poziciją. Bet ne viskas taip sklandu.

Yra tyrimų, kurie rodo, kad išpūsta savigarba kai kuriais atvejais gali sukelti nusikalstamą elgesį: pranašumo prieš kitus jausmas verčia peržengti socialines normas.

Be to, žmonės, turintys aukštą savigarbą, nelinkę nusileisti ir imasi neapgalvotų veiksmų.  Jie imasi užduočių, su kuriomis negali susidoroti, rizikuoja suklysti, nuvilti kitus, sugriauti labai svarbų projektą ir galiausiai prarasti darbą bei reputaciją.

Ir galiausiai tokiems žmonėms gana sunku kurti santykius, nes jie neretai būna traumuojantys ir nelygūs. Nes tik visiškai nepasitikintis savimi žmogus sutiks toleruoti tą, kuris laiko save geriausiu ir visais įmanomais būdais demonstruoja savo pranašumą.