Kodėl senberniai smirda labiau, nei vedę vyrai?

Manoma, kad skleisdami nelabai malonius „aromatus“, vieniši vyrai signalizuoja moterims, kad yra vieniši. Anot Australijos mokslininkų iš Macquarie universiteto (Australija), viengungiai turi specifinį kvapą. Ir Naujausi eksperimentai tai įrodo, rašo „Science News“.

Šio padidėjusio kvapo „šaltinis“  yra testosteronas

Mokslininkai Mehmetas K. Mahmutas ir Richardas J. Stevensonas suorganizavo 18–35 metų vyrų grupę, kuri sportavo ir prakaitavo. Savanoriai prakaitavo vilkėdami marškinėlius.

Mokslininkai iš prakaituotų marškinėlių iškirpo pažastis ir davė jas heteroseksualioms moterims pauostyti. Iš viso dalyvavo 82 moterys. Jos įvertino siūlomų objektų „aromatingumą“ 6 balų skalėje.

Niekas nesurinko maksimalaus balo – jų balai niekada nepakilo aukščiau 4. Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, vyrai, kurie nuolat surinko mažiau nei 3 balus, buvo vedę. O tie, kurie surinko daugiau balų, buvo vieniši, vidutiniškai gaudami 3,5.

Todėl mokslininkai straipsnyje, paskelbtame žurnale „Frontiers in Psychology“, daro išvadą, kad vieniši vyrai, tačiau palaikantys ilgalaikius romantiškus santykius, kvapus skleidžia intensyviau nei jų kolegos. Tuo tarpu senberniai neturintys santykių, skleidžia itin nemalonų kvapą. Ir moterys tai jaučia. Savo nosimi. Tai yra, jos sugeba atskirti viengungius, juo labiau, senbernius, nuo „užimtų“ vyrų – tų, kurie paprastai neperspektyvūs rimtiems santykiams.

Labiausiai tikėtina, kad šio padidėjusio kvapo „šaltinis“ yra testosteronas, kurio jauni vieniši vyrai turi didesnį lygį nei vedę vyrai. Šiuo atveju kvapas tampa masalu priešingai lyčiai.

Tačiau neatmetama ir kita galimybė: vieniši vyrai retai prausiasi, o „paimti“ vyrai tai daryti verčiami žmonų.

Prakaitavo be jokio tikslo

Ne veltui sakoma: „Kvapas – tai jėga! Gali būti, kad feromonai – bespalvės, bekvapės medžiagos – prakaite „puola“ moterų smegenis. Kol kas nėra išskirtas joks žmogaus feromonas. Tačiau kai kurie mokslininkai ir toliau tiki jų antgamtiniu poveikiu.

Neseniai vokiečių tyrėjai iš Diuseldorfo Heinricho-Heine universiteto atrado, kad susijaudinusių vyrų prakaitas moteris veikia kitaip nei ramių vyrų prakaitas.

Viename eksperimente savanoriai prakaitavo žaisdami badmintoną – varžydamiesi. Kitame žmonės tiesiog bėgiojo. Jie prakaitavo be jokio tikslo ir todėl be jokio susijaudinimo.

Eksperimente dalyvavę savanoriai po pažastimis turėjo vatos kamuoliukus, kuriuos po to moterims buvo duota pauostyti. Specialūs matavimai, kurių tikslo tyrėjai nenurodė, parodė, kad moterys, kurios uostė badmintono varžybų dalyvių vatos kamuoliukus, rodė seksualinio susijaudinimo požymius. Tačiau betiksliai bėgikai neturėjo tokio paties poveikio priešingai lyčiai.

Moterys neapsvaigsta nuo bėgikų – prakaitas nėra tas pats, ne „azartinis lošimas“. Vokiečių rezultatai nebūtinai reiškia, kad visi vyrai turėtų iš karto pradėti žaisti su teniso ar badmintono kamuoliukais. Tačiau jie rodo, kad konkurencijos dvasia „persiveržia“ per moteris. Ir galbūt net ir pačius paprasčiausius vyrus paverčia dominuojančiais.

Deja, tyrėjai niekada nenustatė, kurios konkrečios medžiagos buvo „aktyvios“. Mitiniai feromonai? Ar tas pats testosteronas? O gal kažkas kita?

Uoslės receptorių aptiko net vyrų lytiniuose organuose

Kito tyrimo metu išsiaiškinta, kad žmogaus kūnas yra viena didelė nosis.  Žinoma, nosis yra pagrindinis organas, suteikiantis žmonėms uoslę – gebėjimą aptikti ir atpažinti kvapus. Už tai atsakingi uoslės receptoriai, kurių yra apie 350. Tačiau pasirodo, kad panašių receptorių yra beveik visuose vidaus organuose – širdyje, kepenyse, skrandyje, plaučiuose ir inkstuose. Jie beveik tiek pat dalyvauja kvapų atpažinime, kiek ir nosis. Pavyzdžiui, maisto. Tačiau pasąmonės lygmenyje. Vokiečių mokslininkai iš Maisto chemijos tyrimų centro kartą pranešė apie šį gamtos stebuklą Amerikos chemikų draugijos susitikime.

Vokiečių kolegos iš Weizmanno mokslo instituto uoslės receptorių aptiko net vyrų lytiniuose organuose. Ar tai reiškia, kad jie irgi kažkiek uosto? Kad vėliau savo suvokimą, tarkime, apie lytinį kontaktą, papildytų savo „įspūdžiais“? Ir kas žino, galbūt paslaptingas staigaus erekcijos susilpnėjimo ar sunkumų ją visiškai pasiekti su konkrečia moterimi reiškinys susijęs būtent su šiuo dalyku. Jis savaip „uostė“ ją, jam tai nepatiko ir jis atsisakė. Arba atvirkščiai.

Vokietijos Bochumo Rūro universiteto profesorius Hansas Hattas atrado, kad uoslės receptoriai tiesiogine prasme yra išsibarstę po visą odą. Jie yra keratinocituose – išorinio odos sluoksnio ląstelėse.

Kas žino, galbūt oda tam tikru mastu yra atsakinga už savotišką „šeštąjį pojūtį“. Pavyzdžiui, už abipusį potraukį. Arba, atvirkščiai, už, regis, nepaaiškinamą antipatiją. Tikriausiai ne veltui egzistuoja perkeltinė išraiška „aš tai užuodžiu savo oda“.

Pasak profesoriaus Hatto, dabar galima teigti, kad be nosies, po visą kūną yra „išsibarstę“ dar bent 200 uoslės receptorių. Kitaip tariant, visas kūnas yra papildoma nosis. Bent du trečdaliai jo. Tam yra tikslas. Juk gamta neturi nenaudingų išradimų.