Protingesnis už visus kitus: mokslininkai nustatė septynis įpročius, rodančius aukštą intelektą

Britų dienraštis „Daily Mail“ cituoja psichologų tyrimus, kurie nustatė septynis gana keistus žmogaus įpročius, rodančius aukštą jo intelektą ir net genialumą. Faktas yra tas, kad mūsų elgesys daro didelę įtaką intelektui ir gali pakeisti net mūsų mąstymo būdą. Pavyzdžiui, Albertas Einšteinas pasižymėjo keistais įpročiais (istorikai pažymi, kad jis miegodavo 10 valandų per dieną ir vaikščiodavo be kojinių). Koks turi būti žmogaus intelekto koeficientas, kad jis būtų laikomas genijumi?

Svajokite – tai lavina jūsų smegenis ir daro jus protingesnius

Atidžiai pažvelkite į savo vaikus ir artimuosius – tarp jų taip pat gali būti neatrastų genijų.

Dėl kažkokių priežasčių į tokius žmones dažnai žiūrima kreivai, tarsi jie būtų pamišę. Tai nėra taip paprasta. Tyrimai parodė, kad murmėjimas sau po nosimi rodo geresnį informacijos apdorojimą, atmintį ir susikaupimą. Pavyzdžiui, 2012 metais eksperimente amerikiečių mokslininkų grupė dalyviams parodė 20 vaizdų ir paprašė jų surasti konkretų objektą. Žmonės, kurie kalbėjosi su savimi, užduotį atliko greičiau. 2017 metais. atliktas tyrimas parodė, kad smegenys aktyvuoja specifines klausos ir regos sritis kalbėjimosi metu.

Vėlgi, tyrimai parodė, kad tie, kurie eina miegoti vėlai, kognityvinių testų rezultatai yra žymiai geresni. Jei žmogaus protas yra aktyvesnis, kol kiti miega, jis gali turėti aukštesnį intelekto koeficientą. Pavyzdžiui, Charlesas Darwinas ir Marcelis Proustas buvo gana aktyvūs ir darbingi būtent naktimis.

Kai žmogus nuolat svajoja, tai dažnai vertinama kaip išsiblaškymas. Tačiau tai iš tikrųjų gali būti intelekto požymis. Ši hipotezė buvo dar kartą patikrinta naudojant intelekto testus. Svajotojai pasirodė geriau. MRT tyrimai taip pat atskleidė, kad žmonių, kurie klaidžioja mintimis, smegenų funkcijos yra efektyvesnės. Taigi, svajokite – tai lavina jūsų smegenis ir daro jus protingesnius.

Pasirodo, kad labai protingi žmonės linkę palaikyti netvarką ant stalo ir kambaryje. Norėdami tai įrodyti, mokslininkai taip pat atliko eksperimentą. Tyrėjai dalyvius patalpino netvarkingame arba švariame biure ir paprašė jų sugalvoti naujų būdų, kaip panaudoti stalo teniso kamuoliukus. Abi grupės sugalvojo tiek pat idėjų, tačiau tos, kurios buvo netvarkingoje aplinkoje, buvo kūrybiškesnės.

Nepasotinamas smalsumas atvedė prie išradimų

Mokslininkai iškėlė hipotezę, kad netvarkinga aplinka įkvepia laužyti tradicijas ir konvencijas, o tai skatina kūrybiškumą. „Tvarkinga aplinka, priešingai, skatina konvencijas ir atsargumą“, – pažymėjo tyrimo vadovė Kathleen Vohs.

Taigi, jei jūsų namuose tvyro netvarka, nekaltinkite savęs, kad esate tingūs ir apsileidę. O kas, jei būdami netvarkingoje aplinkoje jums šaus į galvą puiki idėja?

Žinia, smalsumas – tai noras sužinoti, kaip viskas veikia, iš kur viskas kyla ir panašiai. Neabejotinai – tai  yra intelekto požymis. Juk kai žmogus stengiasi suprasti jį supantį pasaulį ir nuolat mokosi, tai rodo jo intelektinį išsivystymą. Todėl, jei vaikas nuolat užduoda daug klausimų, nesinervinkite:  verčiau palaikykite jo susidomėjimą. Būtent nepasotinamas smalsumas daugelį mokslininkų atvedė prie atradimų. Kaip sakė Einšteinas: „Svarbiausia – niekada nenustoti savęs klausinėti. Smalsumas egzistuoja dėl priežasties.“

Istorija žino daug atvejų, kai genijai pasislėpdavo, kad galėtų dirbti ar mąstyti vieni. Tai suprantama: sunku susikaupti, kai visi kalbasi. Tyrimai parodė, kad intravertai linkę mąstyti giliau ir kritiškiau nei ekstravertai.  Be to, intravertai renkasi tą veiklą, kuriai reikia susikaupimo ir nuolatinių protinių pastangų, pavyzdžiui, skaitymą, tyrimus ir panašiai.

Vargu, ar tai galima laikyti keistu įpročiu, nes skaitymo vaidmuo intelekto vystymesi niekada nebuvo ginčijamas. Tačiau mūsų skaitmeniniame amžiuje knygų skaitymas iš tiesų rodo neįprastą elgesį. Skaitymas plečia žodyną, skatina mąstymą, lavina vaizduotę ir gerina susikaupimą. Tai treniruotė protui. Žmonės, kurie nuolat skaito, lavina savo intelektą. Taigi skaitykite ir tapsite protingesni.