10 ilgaamžiškumo požymių: ką sako mokslininkų atlikti tyrimai

Mokslininkai iš viso pasaulio bando įminti ilgaamžiškumo paslaptį. Tyrimai parodė, kad genetika lemia tik 25 proc. žmogaus gyvenimo trukmės. Likę 75 proc. priklauso nuo išorinių veiksnių ir gyvenimo būdo, rašo „Science News“.

Pagal kelis kriterijus galima nustatyti, ar žmogus sulauks 100 metų. Mokslininkai nustatė 10 pagrindinių savybių, susijusių su ilgaamžiškumu.

 

1. Moterys: iš prigimties ilgiau gyvena

Gyvenimo trukmė labai priklauso nuo lyties: beveik visų žinduolių rūšių patelės gyvena ilgiau nei patinai.

Kalifornijos universiteto San Franciske mokslininkai atliko eksperimentus, augindami peles dirbtinėmis sąlygomis ir padarė įdomių išvadų.

Paaiškėjo, kad dauguma ilgaamžių pelių buvo patelės, kurios kartu su moteriškomis chromosomomis turėjo patelių lytines liaukas. Tyrėjai teigė, kad patelių kiaušidėse yra hormonų ir kitų signalinių molekulių, kurios padeda pailginti gyvenimo trukmę ir sulėtinti senėjimo procesą.

Patinai, priešingai, yra labiau pažeidžiami. Viena iš priežasčių yra testosteronas, kuris gali neigiamai paveikti imuninę sistemą. Tuo tarpu estrogenas, moteriškas lytinis hormonas, turi priešuždegiminį poveikį.

2. Jaunatviška išvaizda: ilgaamžiškumo rodiklis

Atrodo, kad jaunesnis žmogus iš tikrųjų turi didesnę galimybę gyventi ilgiau.

Septynerius metus mokslininkai stebėjo daugiau nei 1800 dvynių porų ir padarė įdomų atradimą. Paaiškėjo, kad jaunesnės išvaizdos dvynys greičiausiai mirė vėliau nei jo vyresnis atrodantis brolis ar sesuo.

Mokslininkai teigia, kad žmogaus suvokiamas amžius yra susijęs su telomerais, kurie yra molekuliniai senėjimo biomarkeriai. Trumpesni telomerai rodo greitą organizmo senėjimą ir padidėjusią riziką susirgti įvairiomis ligomis, įskaitant vėžį. Žmonės, kurie atrodo jaunesni, turi ilgesnius telomerus.

3. Vegetarizmas: raktas į ilgaamžiškumą

Remiantis Harvardo mokslininkų tyrimais, daugiausia šimtamečių, kurie buvo tirti, nevartojo gyvūninės kilmės produktų.

Šie tyrimai patvirtina faktą: didelis baltymų, ypač tų, kurių yra mėsoje ir pieno produktuose, vartojimas pagreitina ląstelių senėjimą. Baltymai yra ląstelių „statybinės medžiagos“, skatinančios jų aktyvų augimą ir dauginimąsi.

Tačiau suaugusio žmogaus organizmas nereikalauja tokio intensyvaus ląstelių augimo. Užsitęsęs ląstelių augimas gali pagreitinti senėjimo procesą. Jei sumažinsite aminorūgščių vartojimą, tai yra sumažinsite baltymų kiekį maiste, ląstelės nustos aktyviai augti ir galės susitelkti į organizmo apsaugą. Toks požiūris lėtina žmogaus senėjimo procesą ir padeda ilgai išlaikyti jaunystę.

4. Normalus hemoglobino kiekis: pagrindinė ilgalaikių kepenų savybė

Pasirodo, normalus hemoglobino kiekis gali būti susijęs su didesne galimybe gyventi ilgą gyvenimą, nes didelė geležies koncentracija kraujyje pagreitina senėjimo procesą organizme.

Geležis vaidina svarbų vaidmenį organizmui kovojant su infekcijomis. Pavyzdžiui, diagnozavus Parkinsono ligą ar kepenų patologijas, hemoglobino kiekis gali smarkiai sumažėti arba, atvirkščiai, labai padidėti. Didžiosios Britanijos mokslininkai teigia, kad šio mikroelemento metabolizmas yra svarbus veiksnys, lemiantis senstančio organizmo būklę ir jo polinkį į ilgaamžiškumą.

Šią prielaidą patvirtina ir kiti moksliniai tyrimai. Vieno iš šių tyrimų autoriai įrodė, kad nesaikingas raudonos mėsos, kuri yra geležies šaltinis, vartojimas didina su amžiumi susijusių patologijų, ypač širdies ir kraujagyslių ligų, riziką.

Tyrėjai taip pat nerado didelės naudos iš geležies papildų, nes jų vartojimas gali padėti arba pakenkti organizmui, priklausomai nuo asmens.

5. Sveikas žarnynas: raktas į ilgaamžiškumą

Italijos mokslininkai tyrinėjo beveik šimtmečio sulaukusius žmones ir priėjo įdomios išvados: šimtamečiams buvo rasta sveika žarnyno mikroflora.

Žmonės, kurie gyvena ilgą laiką, nepatiria žarnyno problemų dėl daugybės naudingų bakterijų, kurios gyvena šiame organe. Šios bakterijos atlieka svarbias funkcijas, tokias kaip vitaminų sintezė, energijos išlaisvinimas ir kova su infekcijomis. Be to, jos taip pat padeda išvalyti organizmą nuo toksinų.

Norint palaikyti sveiką žarnyno veiklą, rekomenduojama reguliariai vartoti maisto produktus, kurių sudėtyje yra probiotikų. Viduržemio jūros dieta taip pat yra puikus būdas pagerinti žarnyno florą. Būtent tokia mityba padeda italams ilgai gyventi. Šimtamečių racione vyrauja jūros gėrybės, žuvis, šviežios daržovės ir vaisiai – vertingi jaunystės ir energijos šaltiniai.

Didelį potencialą medikai mato ir persodinant donorinę medžiagą – žarnyno turinį su naudingosiomis bakterijomis. Šis metodas jau taikomas medicinos praktikoje, nors iki šiol naudojamas kaip terapinių kursų dalis gydant tam tikras ligas, o ne siekiant prailginti gyvenimą.

6. Šimtamečiai neturi antsvorio

Amerikiečių mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad žmonių, kurių kūno masės indeksas (KMI) didesnis nei 35, mirties rizika padidėja 29 proc., palyginti su tais, kurie neturi antsvorio.

Perteklinis svoris žymiai padidina tikimybę susirgti lėtinėmis ligomis, ypač diabetu ir širdies ir kraujagyslių patologijomis. Tai patvirtina gerontologai, kurie savo klinikinėje praktikoje taip pat pastebėjo aiškų ryšį tarp antsvorio ir padidėjusios mirties rizikos.

Be to, riebalų kaupimasis aplink juosmenį šią riziką beveik padvigubina, net jei jūsų kūno masės indeksas yra normalus. Riebalų kaupimąsi šioje srityje gali lemti nejudrus gyvenimo būdas, netinkama mityba ir genetinis polinkis.

7. Ilgaamžiškumo paslaptis: optimizmas ir sveikas gyvenimo būdas

Amerikos gydytojai padarė įdomią išvadą: žmogaus pasaulėžiūra turi įtakos jo gyvenimo trukmei. Ištyrę tūkstančius vyrų ir moterų gyvenimo istorijų, mokslininkai nustatė, kad optimistiškesni žmonės gyveno 11–15 metų ilgiau nei tie, kurie buvo labiau prislėgti.

Šį reiškinį nesunku paaiškinti: linksmi ir optimistiški žmonės retai susiduria su sveikatos problemomis, tokiomis kaip širdies ir kraujagyslių, plaučių ar skrandžio sutrikimais. Jie labiau linkę laikytis sveikos gyvensenos, stebėti savo mitybą, skirti dėmesio fiziniam aktyvumui ir pakankamai miegoti.

Kita optimistų savybė, prisidedanti prie ilgaamžiškumo, yra pasitikėjimas savimi. Tokie žmonės nėra linkę į paniką ir neviltį, jie lengvai randa sprendimus net sudėtingiausiose situacijose ir greitai atsigauna po streso.

8. Aktyvumas yra raktas į fizinę ir psichinę sveikatą

Šimtamečiai visada išlieka aktyvūs, nes jie ir mokslininkai iš viso pasaulio žino, kad fizinis aktyvumas yra vienas geriausių būdų kovoti su senėjimo procesu organizme.

Kai žmogus sportuoja ar tiesiog vaikšto parke, jo organizmas gauna gausų deguonies kiekį.

Tačiau verta žinoti, kad sportas yra trumpalaikis stresas organizmui. Ląstelės prisitaiko ir stiprėja treniruočių metu, o tai padidina jų atsparumą neigiamiems veiksniams ir skatina savęs gijimą.

Fizinis aktyvumas padeda sustiprinti kūną ir užkirsti kelią senėjimui, tačiau tai galioja tik reguliariai treniruojantis.

Rekomenduojama 40 minučių per dieną skirti mankštai sporto salėje ar pasivaikščiojimui. Svarbu atsiminti, kad per didelės apkrovos gali sukelti priešingą efektą, todėl nereikėtų persistengti.

9. Intelektas yra raktas į ilgaamžiškumą

Moksliniai tyrimai parodė, kad žmonės, turintys aukštą intelekto lygį, gyvena vidutiniškai 4 kartus ilgiau nei turintys žemą išsilavinimą. Taip yra dėl to, kad smegenys, nuolat patiriamos intelektualinio streso, sensta lėčiau.

Intelekto lygis taip pat turi įtakos bendrai žmogaus sveikatai. Berniukai, kurie linkę vystytis intelektualiai, yra mažiau jautrūs ligoms ir dažnai tampa geidžiamais santuokos partneriais, nes palikuonims perduoda naudingus genus.

Dabar intelektualai visur vertinami. Protingi žmonės, gyvenantys ilgą ir produktyvų gyvenimą, yra labai svarbūs tautos ekonomikos augimui ir gerovei. Jie prisideda prie šalies klestėjimo ir palankios aplinkos kūrimo visiems jos gyventojams.

10. Socialinis ryšys yra raktas į ilgaamžiškumą

Anglijos mokslininkai pastebi, kad vienatvė gali turėti neigiamos įtakos ilgaamžiškumui, todėl rekomenduoja žmonėms aktyviai gyventi socialiai, nors tai nebūtinai reiškia nuolatinį buvimą šalia daugybės žmonių. Svarbu turėti kelis tvirtus ryšius, pavyzdžiui, sutuoktinį, vaikus, giminaičius ar draugus.

Tyrimai taip pat rodo, kad žmonės, kurie mėgsta vienatvę, yra labiau linkę į sveikatos problemas. Tai paaiškinama tuo, kad didžiąją laiko dalį praleidžiant vienam, sunku išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą, organizmas tampa pažeidžiamas virusų.

Tapti socialiai orientuotu žmogumi nėra taip sunku, kaip gali atrodyti. Svarbu teikti pirmenybę tikram bendravimui su žmonėmis, o ne apsiriboti tik socialiniais tinklais.

Kasdienis bendravimas su artimaisiais paprastomis temomis, tokiomis kaip „kaip praėjo tavo diena“, taip pat yra veiksminga bendravimo forma. Tas pats pasakytina apie savaitgalius gamtoje ar draugiškus susitikimus prie kavos puodelio šeštadieniais.

Šie su socialine veikla susiję veiksniai turi mokslinį pagrindą. Puiku yra tai, kad kiekvienas gali pats išsiugdyti šias savybes ir kiekvienas turi galimybę gyventi ilgą ir kokybišką gyvenimą. Jei jaučiate, kad atsiliekate kokiu nors aspektu, pradėkite dirbti su savimi ir skirkite laiko savo sveikatai. Rūpinimasis savo kūnu ir protu padės išdidžiai įsilieti į šimtamečių gretas.