„Vaikeli, aš norėčiau pasikalbėti su tavimi apie seksą…, – nedrąsiai kreipėsi gimdytoja. – Gerai, mamyte, o ką tu norėtum sužinoti?..“

 

Svarbiau ne žodžiai ir paaiškinimai, o gera aura šeimoje

Anekdotas anekdotu, bet dabartinių paauglių savo kalbomis apie intymius dalykus nebenustebinsite, neišgąsdinsite ir net nepriversite išrausti. Bėda ta, kad paaugliai prisižiūri pornografinio pobūdžio paveikslėlių ar filmų, nieko bendro neturinčių su lytiniu ugdymu.

Prieš pradedant su vaikais ar moksleiviais kalbėtis apie lytinį ugdymą ir švietimą, viskas turi būti gerai apgalvota ir atsakingai pateikta. Tai turi žinoti ne tik tėvai, bet ir psichologai, pedagogai.

Žinia, kiekvienam žmogui nuo gimimo duodama vadinamoji seksualinė energija. Bet ji gali būti tiek teigiama, tiek ir neigiama ar net agresyvi.  Priklausomai nuo to, kaip suformuojamas įgūdis kontroliuoti savo energiją ir patirti malonumą. O malonumas – ne tik seksas. Vaikystėje ir paauglystėje tai gali būti ir mokėjimas džiaugtis, dalintis, jaustis laimingu, pasiekti gerų rezultatų moksle, sporte, siekimas realizuoti save.

Kai tėvai, galų gale, nusprendžia pasikalbėti su savo vaiku „apie tai“, jų laukia didelis nusivylimas. Paaiškėja, kad vaikas jau seniai viską žino. Bet klausimo esmė kitur –  kokią informaciją jis gauna? Ar teisingą? Kaip jis priima ją ir kaip su tomis žiniomis ruošiasi toliau gyventi?  Atsakymus sunku nuspėti. Nebent išskyrus vieną atvejį – jis tikrai žino, kaip reikia atlikti lytinį aktą. Bet tai nereiškia, kad vaikas jau yra pasiruošęs tam ir yra atsakingas ne tik už save, bet ir už savo partnerį. Tiksliau, už pasekmes, apie kurias net nesusimąsto.

Todėl tėvai turėtų paaiškinti savo vaikams visas galimas nesaugaus sekso pasekmes iki tol, kol paauglys įgis pirmą seksualinę patirtį. Paauglės nėštumas, ligos, perduodamos lytiniu keliu ir kitos negandos atsitinka dažniau dėl to, kad tėvai taip ir nesiryžta laiku papasakoti apie tai savo atžaloms.

Tačiau, ar gali jie rimtai priimti, ką kalba tėvai apie meilę, vyro ir moters tarpusavio santykius, jei gimdytojai kasdien pykstasi, riejasi, arba tėvas net pakelia ranką prieš mamą, arba mama menkina, žeminą tėtį ir panašiai?  Taigi, lytinis ugdymas – ne vien mokslas, kaip mergaitei tapti ne tik tikra moterimi ir gera mama, o berniukui – tikru vyru ir tėčiu. Skamba labai paprastai ir suprantamai, bet kaip įgyvendinti tuos paprastus iš pažiūros dalykus?

Tai reiškia, kad  daug svarbiau ne žodžiai ir paaiškinimai, o gera aura, palaikoma šeimoje. Svarbu, kaip visi šeimos nariai bendrauja tarpusavyje ir koks jų požiūris į vaiką. Tą būseną vaikas pajunta ir supranta be žodžių ir jam tampa savotiška atrama ar atskaitos tašku ateityje.

Vadinasi, jei kiekvieną rytą tėtė įpila mamai kavos į jos mėgstamą puodelį, o mama  šypsodama ir meiliai užriša tėčiui kaklaraištį, o tėtis švelniai apkabina mamą ir pakšteli į skruostą, išeidamas į darbą, jei vienam iš tėvų susirgus, kitas rūpinasi juo ir panašiai  – tai ir yra gera aura.

Tokia tėvų reakcija išliks vaiko galvelėje ilgą laiką

O kur dar  elementari abipusė pagarba, supratimas ir palaikymas šeimoje. Pavyzdžiui, prieš įeinant į vaiko ar paauglio kambarį reikia pabelsti į duris ne tik rytais, žadinant jį, bet visada – iš pagarbos savo atžalai.  Be to, iš pagarbos sūnui, mama negali sau leisti vaikščioti pusnuogė namuose. Tėvas neturi teisės kritikuoti ir traukti per dantį savo paauglės dukters svorį, o turi ypač subtiliai su ja elgtis. Paprastai tik uždarame rate prasitariama, kad ir normalus tėvas patiria seksualinį jaudulį, žiūrėdamas į savo gražią ir dailią it nendrę dukterį, aptemtais džinsais ar trumpučiu sijonėliu. Nors ir kratosi tos minties kaip įmanydamas: „Ne, ne, ne, juk tai mano duktė!“  Ir nuvijęs mintį šalin, tampa perdėtai griežtas ir kritiškas jai.  Nepaisant to, jis ir toliau ją myli, gal ir ne visai tėviška meile, bijodamas paliesti, bet tuo pačiu jam sunku tą meilę tėviškai išreikšti.

Žinia, viskas susideda iš smulkmenų. Prisiminkite savo reakciją tuo metu, kai per televizorių rodė intymią sceną ir netikėtai į kambarį įbėgo jūsų vaikas. Kaip jūs elgiatės?  Tikriausiai pašokote iš vietos ir mėginote krūtine užstoti ekraną šaukdami: „Nusisuk. Tau negalima žiūrėti!“  Vaikas  greičiausiai pagalvojo, kad ten vyksta kažkas baisaus ir tėvams tiesiog nepatogu ar gėda tai pasakyti. Todėl tapęs paaugliu, jis tikrai niekada nepradės kalbėtis su jumis ta tema. Jis ieškos atsakymų kitur.  O kaip iš tikrųjų reikėjo pasielgti? Ramiai paaiškinti vaikui, kas rodoma per televizorių. Tai yra, kad taip geriau daryti, kai yra tarp vyro ir moters meilė. Ir tai tik tuo atveju, jei vaikas išpūtęs akis žiūrėtų į televizorių ir paklaustų.

Nes tokia pasibaisėtina tėvų reakcija išlieka vaiko galvoje ilgą laiką. Štai taip ir formuojasi  neigiamas požiūris į intymius dalykus.

Žinoma, būtų nuostabu, jei šeimoje pavyktų palaikyti santykius pagal principą – „mama – meilė“, „tėtė – maitintojas“. Augant tokioje aplinkoje, vaikui nebaisu bus žengti žingsnį suaugusių pasaulio pažinimo link. Jis jau žino, kad pasaulis gali būti jam ir labai nepalankus, neteisingas, bet greta jo visada mylintys ir palaikantys žmonės.

Dar viena problema. Rytų Europos šalyse, skirtingai nei Vakaruose, į seksą žiūrima kaip į gėdingą  ir viešai neaptarinėjama dalyką. Vaikas ar paauglys, matydamas didžiulį neatitikimą tarp to, ką jis randa internete ir to, kas vyksta jo aplinkoje, nežino, kuo tikėti ir kaip viskas yra iš tikrųjų.

Todėl ir  reikia patenkinti anksčiau jų smalsumą kalbant subtiliomis temomis, kol neprisigraibstė „karštų sekso naujienų“ iš savo bendraamžių.  Tai labai svarbu. Nes užsisklendęs ir nuolat bijantis būti išjuoktas,  nesuprastas, pasmerktas paauglys, tapęs suaugusiu turės rimtų sekso kompleksų.

Paaugliškas amžius – labiausiai nesuprantamas ir nevertinamas suaugusiųjų

Žinoma, ne mums aiškinti mokytojams mandagumo taisykles, bet jei nuo septintos klasės, kai vaikas pradeda lytiškai bręsti, mokytojas pradės kreiptis į jį „jūs“ – vaikas tarsi įgauna naują  – „suaugusio žmogaus“ statusą.  Ir jam tarsi savaime atsiranda savikontrolė. Jam jau bus nepatogu numesti popiergalį ant grindų, įžeisti ar surikti ant bendraklasės arba nemandagiai atšauti mokytojui. Iš tikrųjų jis fiziologiškai jau artėja prie suaugusiojo, bet sustiprinti tą pojūtį turi ir tėvai, ir mokytojai, ir kiti aplinkiniai. Kiek pažeminimų tenka patirti merginoms, kurioms prasidėjo menstruacijos, o fizinės kultūros mokytoja, girdint berniukams, pakomentuoja savaip ir berniukai  pradeda prunkšti.

Gal ir keistai nuskambės, bet labai gaila vaikų, besimokančių vien devintukais ir dešimtukais ir iš visų jėgų besistengiančių būti tik pavyzdingais pirmūnais. Kaip bebūtų gaila, bet būtent jiems labiau trūksta tėvų meilės, nei besimokantiems prasčiau.  Nepaisant to, kad vaikai nukreipia savo seksualinę energiją mokslams ir aukštiems pasiekimams, jie negauna reikiamo tėvų palaikymo. Kadangi jų tėvams gerai besimokantis vaikas  – natūralus ir savaime suprantamas dalykas.  Tie vaikai gyvena nuolatinėje įtampoje, nes bijo nuvilti tėvus, gavus mažesnį pažymį. Ir vaikams ar paaugliams ima dažnai atrodyti, kad jie yra mylimi tik dėl to, kad gerai mokosi.

Labai pravartu būtų, jei namuose bent vienas iš tėvų prisiimtų psichologo arba seksologo funkcijas, o dar geriau, kad vienas taptų „psichologu“, o kitas – „seksologu“.

Tėvas, kalbėdamas su sūnumi, bent jau pateisintų masturbaciją, kurią iki šiol nemažai kas laiko iškrypimu, asocialiu reiškiniu, ir paaiškintų savo atžalai, kad rytinė erekcija – normalus reiškinys.  Ypač tai svarbu tiems paaugliams, kurie auga be tėvo šeimoje.  Mat lytiškai neišsikrovusio vyro energija pereina į kitą formą – agresiją.  Vadinasi, berniukas ar vaikinas turi pats padėti sau iki tol, kol sueis reikiamas amžius ir galimybės padaryti tai intymaus suartėjimo metu.

Ko gero paaugliškas amžius – labiausiai nesuprantamas ir nevertinamas suaugusiųjų. Lytinio brendimo metu, kai viskas keičiasi, kai paauglys nesupranta, kas su juo vyksta, tada ir atsiranda daugiausiai pretenzijų tėvams ir mokytojams bei mėginimai savaip išreikšti tą nepasitenkinimą. Kas yra paauglystė?  Tai žmogaus „gimimas iš naujo“.  Vaikas išsigąsta vykstamų su juo procesų ir pokyčių. Jis ieško atramos, supratimo ir paaiškinimų, bet atsakymų taip ir nesulaukia. Jis ieško sau vietos po saule jau suaugusiųjų pasaulyje. Tai ir padidinto nerimo laikas, kurio lygis priklauso nuo tėvų ir pedagogų geranoriškumo ir supratingumo.

Kodėl paaugliai nelinkę kalbėtis su suaugusiais intymiomis temomis? Todėl, kad jau vaikystėje išgirdo ar patyrė priešišką reakciją šiais klausimais, kad jiems apskritai prapuolė noras ką nors klausti. Jei į tėvų klausimą paauglys atsako, kad „aš nežinau“, tai reiškia, kad jis sako jums: „Aš nenoriu kalbėti“ arba „aš bijau kalbėti“. O suaugusieji savo kritika, rodomais pavyzdžiais ir nuolatiniais moralais bei pamokslavimais gali galutinai atimti iš vaikų norą kalbėti šiomis subtiliomis temomis.

 

 parengta pagal psichologyparents.com

Nuotr. karamelka.info

3 KOMENTARAI

  1. Undeniably believe that which you stated. Your favorite reason seemed to be on the web the easiest thing to be
    aware of. I say to you, I definitely get
    annoyed while people think about worries that they plainly do not know about.
    You managed to hit the nail upon the top and also
    defined out the whole thing without having side effect , people can take
    a signal. Will probably be back to get more. Thanks

Komentuoti: new g Atšaukti atsakymą

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą