Visai nenorėdamas įskaudinau savo merginą. Po to tiesiog atsiprašiau jos. Bet ji man pasakė, kad ne taip reikia atsiprašyti. O kaip – nepaaiškino!  Iš kur aš galiu žinoti. Tai vis dėlto, kaip reikia atsiprašyti, kad įskaudinta pusė nebepyktų ir liktų patenkinta?

                                                                                               Brutalus, 16 metų

Žinoma, pirmiausiai reikia atsiprašyti, o po to pamėgink „pateisinti“  savo įžeidimą. Pavyzdžiui, jei pasakei merginai, kad jai auga ūseliai, tai pasakyk, kad tau tas pats, gali augti nors ir barzda, bet užtat kokie jos nuostabūs ir reto grožio plaukai, arba gražios ausys, nosis, kaip graikų Deivės ir panašiai. Jei ji visiškai nereaguoja, dar kartą atsiprašyk ir pakštelėjęs į skruostą arba į tą vietą, kurią įžeidei, ir pasakyk, kad esi jos ištikimiausias ir labiausias atsidavęs draugas kokio iki šiol neturėjo ir galbūt neturės ateityje.

Bet jei mergina vis tiek neatlyžta ir sako: „Eik iš čia, nenoriu tavęs matyti“, tai padaryk taip, kaip ji sako, nueik už kampo ir lukterk. Gal ji nori pabūti viena, žiūrėk, ir persigalvos.

Tada pakviesk ją pasivaikščioti arba nueikite į kiną.  Jei ji sutiko tai padaryti, vadinasi, atleido tau. O jei atsisakė, tai turi savo planų arba ji vis dar pyksta.

Tačiau niekada nespausk ir neversk jos priimti tau palankų sprendimą. Per jėgą nebruk ir savo atsiprašymus. Taip pat ir tu neįsižeisk, jei ji akimirksniu neatleis tau. Juo labiau, niekada nemėgink atsiprašyti jos per tarpininkus – savo draugus ar kurią nors jos draugę. Tačiau atsiprašius  ir jai priėmus atsiprašymą, niekada net nemėginkite aiškintis, kodėl taip nutiko. Tai yra, kodėl tu ją įskaudinai ar įžeidei. Juo labiau pakeltu tonu ar net rėkaujant.

Žodžiu, stenkis visada būti mandagus, paslaugus ir vengti tokių situacijų. Tai yra pirma galvok, o paskui sakyk.  Nepriklausomai nuo įskaudinimo ar įžeidimo, merginos mėgsta, kai jų ilgai atsiprašinėjama.  O jei mergina neina į kalbas, tai neblogai būtų, jei brūkšteltum bent kelių eilučių atsiprašymo SMS. Taip suminkštintum jos širdį. Kita kartą pakviesk ją į pasimatymą, bet ne šiaip sau, o romantiškos vakarienės. Ir nepamiršk plačiai nusišypsoti, vos pamatęs ją.

Bet ir vėlgi, neatnaujink nemalonios temos ir nepristok prie jos savo atsiprašymais. Nors ir merginų būna visokių. Kai kurios iš jų gali ir niekada neatleisti vaikino kad ir nedidelio pokšto dėl jos išvaizdos. O kitų – tai visai nejaudina. Todėl ir atsiprašymas priklauso nuo merginos charakterio. Jei ji – atlaidi, neteks ilgai atsiprašinėti. Jei – užsispyrusi ir principinga – ne pro šalį būtų priklaupti ant vieno kelio atsiprašant jos. Tačiau tikrai neverta užsiangažuoti  ties tuo.

Jei mergina atleido – gerai, jei ne – nesielvartauk, o žiūrėkite tik pirmyn ir nebeatsisukinėk į praeitį.

 

psichologė Angelė Kazlauskienė

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą