Slaugytoja įsivaikino narkomanės pagimdytą ir likimo valiai paliktą ligoninėje mergytę

Braitono (JAV) „Franciscan Children’s“ („Pranciškonų vaikai“) ligoninės 42 metų vyriausioji  slaugytoja Liz Smith visada svajojo tapti motina.  Deja, bet ir sulaukusi 42 metų ji vis dar  nesukūrė šeimos ir nesusilaukė vaikų. „Kas tas angelas?“ – paklausė Liz, vaikų ligoninėje  pamačiusi mergytę, kurios niekas nelankė. Moteris labai pamilo niekam nereikalingą, numestą likimo valiai mažylę ir įsivaikino ją.

Mergytė gimė neišnešiota – svėrė mažiau nei kilogramą

Braitono (JAV) „Franciscan Children’s“ („Pranciškonų vaikai“) ligoninės 42 metų vyriausioji slaugytoja Liz Smith atsitiktinai pamatė  prie lifto didelėmis ir ryškiai mėlynomis akimis bei nukritusia kaštonų spalvos plaukų sruoga ant kaktos mažylę vežimėlyje.

„Kas tas angelas?“ – paklausė Liza kitos slaugytojos, kuri ir vežė mergytę per koridorių. „Jos vardas Giselle“, – atsakė moteris. Mergytei buvo 8 mėnesiai. Penkis iš jų praleido ligoninės palatoje, bet Liz anksčiau jos nematė.

Tą pačią dieną slaugytoja Liz sužinojo, kad mergytė gimė neišnešiota – svėrė mažiau nei kilogramą. Gydytojai nustatė jai naujagimio abstinentinį sindromą, kadangi per visą nėštumo laiką Giselle motina vartojo  heroiną, kokainą ir metadoną.

Kai mergytei suėjo trys mėnesiai, Masačusetso valstijos valdžios sprendimu buvo perkelta į   „Franciscan Children’s“ vaikų ligoninę. Mergytė turėjo rimtų problemų su plaučiais. Mažylė negalėjo pati valgyti, ji buvo maitinama per vamzdelį. Per penkis mėnesius mergytės taip niekas ir neaplankė. Socialinės tarnybos  darbuotojai bandė atrasti Giselle globėjus, bet šie, sužinoję, kad mažylės biologinė motina buvo narkomanė – nenorėjo jos.

Po to susitikimo prie lifto Liz  daugiau nebeįstengė pamiršti mažosios Giselle – nuolat galvojo apie ją ir  einant namo, vis kartojo jos vardą mintyse. Bet vėliau Liz prisipažins žurnalistams, kad būtent tada, pakeliui į namus, ji ir priėmė galutinai sprendimą. „Pasakiau sau, kad sugebėsiu užauginti tą vaikelį. Vėl ir vėl kartojau sau: „Aš būsiu tavo mama, aš būsiu tavo mama“, – dalijosi prisiminimais moteris.

Niekada negalvojo, kad motinystė jai bus problema  

Liz Smith gimė Masačusetso valstijoje, Andovero mieste. Ji augo su dviem broliais ir dviem seserimis, o pati buvo vidurinis vaikas. Tėvai išsiskyrė, kai Liz buvo 9 metai. Bet mama stengėsi iš visų jėgų, kad jos vaikai augtų laimingi.

Kai Liz suėjo 19 metų, motina mirė. Jai buvo kepenų vėžys. Mergina galvojo, kad geriausias būdas pagerbti artimo žmogaus atminimą – dorai pragyventi gyvenimą, sekant jos pavyzdžiu.

„Mano mama taip pat dirbo slaugytoja pediatrijos skyriuje. Ir visada rūpinosi kitais daugiau, nei savimi.  Nuo mažumės svajojau būti tokia, kaip ji. Todėl ir pasirinkau tą pačią profesiją“, – dalijosi prisiminimais Liz.  Moteris taip pat svajojo ištekėti ir sukurti tvirtą šeimą. Ji galvojo, kad susilauks dukters ar sūnaus.  Dalyvaudama seserų ir brolių vestuvėse, Liz taip pat tikėjosi atrasti ir savo laimę, tačiau gyvenimas susiklostė kitaip. „Niekada negalvojau, kad motinystė bus man problema. Kai nori vaikelio, neįmanoma to pamiršti, net ir mėginant užpildyti gyvenimą kuo nors kitu. Tas skausmas niekada nepraeina, – kalbėjo Liz. Užtat nesukūrusi šeimos moteris tapo geriausia teta pasaulyje“ savo 13 sūnėnų ir dukterėčioms.  Nors broliai ir seserys suprato, kad ji svajoja apie savo vaiką.  „Aš visada įsivaizdavau Lizą kaip motiną,  nes ji be galo myli vaikus ir puikiai sutaria su jais“, – sakė viena iš seserų, 40 metų Ellie. Anot jos, Liz tikėjosi turėti kūdikį padedant dirbtiniam apvaisinimui. Bet netrukus teko nusivilti, nes sužinojo, kad jos medicinos draudimas nepadengia visų išlaidų. Apvaisinimo procedūra net ir vyriausiai slaugytojai buvo per brangi. Todėl seserys patarė jai pagalvoti apie įsivaikinimą, tačiau Liz  tam dar nebuvo  pasiruošusi.

Biologiniai tėvai ir toliau lėbavo, vartojo narkotikus 

Po to atsitiktinio susitikimo prie lifto, po to Liz kasdien užsukdavo į mergytės palatą. Ji sėdėdavo prie Giselle lovelės, skaitydavo pasakas ir niūniuodavo lopšines.

Netrukus paaiškėjo, kad atsiliko ir mergytės vystymasis. „Norėjau pasiimti Giselle bent trumpam į savo namus, tiesiai iš ligoninės, kad mergytė pajustų meilę ir kad rūpinasi ja“, – sakė Liz.

Moteris parašė prašymą valdžios institucijoms dėl mergytės įvaikinimo ar globos. Praėjus trims  savaitėms, Liz buvo leista paimti 9 mėnesių mergytę, bet laikinai. Mat socialinės tarnybos atstovai planavo padaryti viską, kad mažylė būtų grąžinta biologinei motinai.

Draugai padėjo Liz  nupirkti ir pastatyti vaikišką lovelę jos miegamajame. „Kai mes su Giselle išvažiavome iš ligoninės, negalėjau patikėti, kad tai vyksta su manimi“, – sakė Liz. Moteris pasiėmė dvi savaites atostogų, kad galėtų skirti mergytei daugiau dėmesio. „Aš labai jaudinausi ir  išgyvenau, nes bijojau, kad bet kurią akimirką Giselle gali paimti iš manęs. Bet buvau pasirengusi viską padaryti dėl mergytės, kovoti dėl jos, negailint nei jėgų, nei pastangų“, – pridūrė Liz.

Netrukus,  susirinkusi įvaikinimo tarnybos komisija, nusprendė, kad biologinė Giselle šeima nepajėgs ja rūpintis. Mat prieš tai socialiniai darbuotojai lankė jos tėvus kelias savaites, tačiau jie net nesiruošė keisti savo gyvenimo būdą: lėbavo, toliau vartojo narkotikus. Todėl jiems buvo apribotos tėvystės teisės. Kitų giminių mergaitė neturėjo. Liz labai apsidžiaugė sužinojusi, kad galės įsivaikinti Giselle.  Bet tuo pačiu  suprato ir užjautė jos artimuosius, praradusius mergytę.

„Kai man paskambino ir pasakė, kad mergytės biologiniams tėvams buvo apribotos tėvystės teisės, patikėkit, tikrai nedžiūgavau. Juk jie prarado didžiausią savo turtą gyvenime. Išeitų, kad savo laimę mėginčiau pastatyti ant kitų nelaimės. Sunku apsakyti, ką jaučiau tą akimirką“, – kalbėjo moteris.

Liz Smith rūpinosi Giselle  kartu su savo broliu Philu. Meile apgaubta mergytė tiesiog keitėsi jų akyse ne dienomis, o valandomis. Sulaukusi metų ir trijų mėnesių, mergytė pradėjo vaikščioti ir kalbėti. „Ji pamatė pripūstus balionus ir pasakė: „Badun!“ (ang. „balloon“) , — juokėsi Liz. – Dabar mes juos taip ir vadiname“.

2018  metais spalio mėnesį Broktono miesto teismas Liz Smith  juridiškai pripažino Giselle motina.  Jos tapo šeima. „Liz labai ilgai laukė to —  Giselle tapo jos dukra. Neįsivaizduoju, kaip mes gyvenome be jos anksčiau , – sakė 44 metų Philas Smith.

Giselle dveji metai. Ji sveria dešimt kilogramų, mėgsta sūrį, avokadus ir picą. Tai energinga, linksma mergytė, kuri tiesiog dievina dainuoti. „Dabar jos labiausiai mėgstama daina

„You Are My Sunshine“. Kai ji dainuoja ją man, galvoju: „Kokia esu laiminga…“, – sakė Liz.

parengta pagal „The Washington Post“

nuotr: Instagram