Teismo sprendimu, socialinės darbuotojos Elizabeth Grifin-Hall, turėjusios stebėti Josho Powello susitikimą su savo vaikais, akyse buvo susprogdintas namas, kuriame užsirakino tėvas su sūnumis. Šoko ištiktos moters skambučiai bendruoju pagalbos telefonu 911 rodo, kad ji atkakliai skambino ir beldė į duris: „Aš girdžiu, kaip verkia vaikai, bet jis vis tiek manęs neįleidžia“. Išprotėjęs tėvas, susprogdindamas namus, nugalabijo savo sūnelius ir nusižudė pats. Socialinė darbuotoja stengėsi užkirsti kelią beprotiškam vyro žingsniui ir prašė, maldavo kuo greičiau atvykti gelbėjimo tarnybas į įvykio vietą, bet 911 operatorius pareiškė, kad pirmiausiai jie turi reaguoti į ekstremalias situacijas, iškilus pavojui gyvybėms.

Po to buvo atlikti įvairūs tyrimai. Atlikus palaikų skrodimą, buvo atskleistos kraupios tragedijos detalė, kaip žuvo berniukai. Paaiškėjo, kad tėvas užkapojo juos kirviu ir sudegino namus.

„Aš negaliu gyventi be savo sūnų ir daugiau nebegaliu gyventi. Atsiprašau visų, kuriuos įskaudinau ir sudie“, – šiuos paskutinius savo žodžius jis išsiuntė elektroniniu paštu giminaičiams ir šeimos draugams.

 

Pirmas socialinės darbuotojos skambutis bendruoju pagalbos telefonu  911

Socialinė darbuotoja: Aš esu čia teismo sprendimu – turiu stebėti vaikų ir jų biologinio tėvo susitikimą, bet įvyko kažkas labai keisto. Vaikai ir jų tėvas Joshas Powellas įėjo į namą, o manęs neįleidžia. Ką aš turiu daryti?

Operatorius: Koks adresas?

Soc. darbuotoja: 8119, galvoju, kad tai 89-ta gatvė,  tiksliai nežinau, koks adresas. Leiskite man sėsti į mašiną, nes nieko panašaus anksčiau nebuvo nutikę. Aš iš tikrųjų esu šokiruota ir girdžiu, kaip vienas iš vaikų verkia. Bet jis vis dar neįleidžia manęs. Ar jūs galėtumėte rasti mane pagal GPS?

Operatorius: Ne.

Soc. darbuotoja: ОK, tai … Aš vis dar negaliu atrasti adreso. Jis pažiūrėjo man tiesiai į akis ir užrakino namo duris. Tai „8119  189th Street Court East Puyallup“. Norėčiau pavažiuoti mašina toliau nuo namo, nes  pajutau dujų kvapą, o jis neįleidžia manęs.

Operatorius: Jis neleidžia nuvažiuoti nuo kelio?

Soc. darbuotoja: Jis neleidžia man įeiti į namą.

Operatorius: Kieno tai namas?

Soc. darbuotoja: Josho Pawello.

Operatorius: Jūs ten negyvenate?

Soc. darbuotoja: Ne, esu pasirašiusi sutartį su socialinės apsaugos tarnyba, stebėti šią šeimą. Jis – prieš kiek laiko dingusios be žinios Susan Powell vyras. Tai rezonansinė byla. Aš ėjau jiems iš paskos, bet jis užtrenkė prieš man įeinant duris ir užsirakino.

Operatorius: Jie įėjo į namą ir užsirakino?

Soc. darbuotoja: Taip, jis užsirakino ir neįleidžia manęs.

Operatorius: Kuo jūs vardu?

Soc. darbuotoja: Elizabeth Griffin-Hall.

Operatorius: Kokioje agentūroje jūs dirbate?

Soc. darbuotoja: Socialinės apsaugos tarnyboje „Foster Care“. Ir vaikai ten jau apie 10 minučių. Jis žino, kad susitikimas su vaikais turi būti stebimas socialinio darbuotojo.

Operatorius: Kokia tėvo pavardė?

Soc. darbuotoja: Powell.

Operatorius: O jo vardas?

Soc. darbuotoja: Joshas.

Operatorius: Jis vienas ar kas nors yra su juo?

Soc. darbuotoja: Aš nežinau, nes negaliu įeiti į namą.

Operatorius: Jūs dabar mašinoje?

Soc. darbuotoja: Taip sėdžiu 2010 metų automobilyje „Toyota Prius“. Jis neįsileidžia manęs. Aš skambinau į duris, beldžiau, bet veltui. Aš maldavau jo, kad įleistų mane.

Operatorius: Elizabeth, prašau, klausykite atidžiai mano klausimų. Kokios spalvos „Toyota Prius“?

Soc. darbuotoja: Pilkos, tamsiai pilkos.

Operatorius: ОK, mes ten jus susirasime.

Soc. darbuotoja: Kiek laiko tai galėtų užtrukti?

Operatorius: Pirmiausiai jie turi reaguoti į ekstremalias situacijas, pavojingas gyvybei.

Soc. darbuotoja: Ši situacija gali būti pavojinga gyvybei. Aš labai bijau dėl jų gyvybių.

Operatorius: Ar jis grasino vaikams anksčiau?

Soc. darbuotoja: Neturiu supratimo.

Operatorius: OK. Perduosiu. Kai atsilaisvins bet kuris pareigūnas, jis iš karto susisieks su jumis.

Soc. darbuotoja: Ačiū.

 

Antras socialinės darbuotojas skambutis bendruoju pagalbos telefonu 911

Praėjus kelioms akimirkoms, kaip Powello namas jau skendo liepsnose, socialinė darbuotoja dar kartą paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir išdėstė operatoriui, kad, jos manymu, vyras tyčia susprogdino namą, nužudė savo vaikus ir pats nusižudė.

Operatorius: Sveiki. Jūs skambinote dėl įvykio 189-oje gatvėje?

Soc. darbuotoja: Taip, jis susprogdino namą. Jis susprogdino namą.

Operatorius: Mem, nustokite verkti ir nusiraminkite. Jūs žinote tikslų adresą?

Soc. darbuotoja: 8119 namas, 189 gatvė.

Operatorius: Kodėl skambinate?

Soc. darbuotoja: Namas susprogo.

Operatorius: Ar žinote, kur esate?

Soc. darbuotoja: 8119 namas  ir 189-oje gatvėje, Pujalapio rytuose.

Operatorius: Ar žinote, ar buvo kas nors namuose?

Soc. darbuotoja: Taip, buvo vyras ir du vaikai. Aš turėjau stebėti vaikus, bet jis neįsileido manęs.

Operatorius: Nenutraukite ryšio su manimi. Aš iškviesiu ugniagesių komandą. Palaukite. Nepadėkite ragelio. Likite čia, mem. Aš sujungsiu su žmogumi, kuris tiksliai žino adresą.

Soc. darbuotoja: Girdžiu atvykstančių ugniagesių automobilių signalus. Tai

8119 namas.

Operatorius: Ar greta jūsų yra daugiau žmonių?

Soc. darbuotoja: Ne, čia daugiau nieko nėra, bet namo viduje yra du 5 ir 7 metų berniukai. Aš turėjau  stebėti, kaip su jais bendrauja tėvas, bet jis susprogdino namą ir vaikus.

Operatorius: Vaikai ir tėvas buvo name?

Soc. darbuotoja: Taip, jis užtrenkė duris man prieš pat nosį, bet aš ir toliau beldžiau. Galvojau, kad jis netyčia užtrenkė, todėl ir toliau beldžiau, o paskui paskambinau 911.

Operatorius: Jūs matėte, kaip jie įėjo į namą?

Soc. darbuotoja: Jis tiesiog atidarė duris, o vaikai buvo per žingsnį priekyje nuo manęs, jiems 5 ir 7 metai.

Operatorius: Kaip manote, jis galėjo tai padaryti tyčia?

Soc. darbuotoja: Taip.

Operatorius: Kuo jūs vardu, mem?

Soc. darbuotoja: Aš – Elizabeth Griffin-Hall, ( po to  pasigirdo nerišlūs garsai ir moters verksmas).

Operatorius: Kokia jūsų pavardė?

Socialinė darbuotoja jau neskubėdama ištaria savo pavardę paraidžiui.

Operatorius: Kur jūs dabar?

Soc. darbuotoja: Aš esu  prie 8119 namo…

Operatorius:  Jūs esate 8119 189 th Street Court East?..

Soc. darbuotoja: Taip.

Operatorius: Jūs mašinoje?

Soc. darbuotoja: Aš buvau ten, dabar stoviu lauke.

Operatorius: Tai jūsų namų adresas?

Soc. darbuotoja: Ne. Aš esu socialinė darbuotoja, teismo pavedimu turinti stebėti susitikimus.

Operatorius: Kuo vardu tas žmogus?

Soc. darbuotoja: Jo vardas Joshas Powellas. Jau atvyko šerifas.

Operatorius: Gerai, pakalbėkim su šerifu, mem.

 

Sūnus prasitarė matęs mamą gulinčią automobilio bagažinėje

Beveik tuo pačiu metu Josho Powello sesuo Alina taip pat skambino bendruoju pagalbos telefonu 911 ir pranešė gavusi iš savo brolio gana keistus elektroninio ir balso pašto pranešimus. Dėl to ji labai sunerimo ir galvoja, kad reikia kuo greičiau ten važiuoti. „Aš jo nebijau, nes brolis man nieko blogo nėra padaręs, bet labai bijau pamatyti tai, ko nenorėčiau pamatyti“, – sakė moteris 911 operatoriui.

Po to paaiškėjo, kad brolis paliko pranešimus jos namuose likus vos 20 minučių iki gaisro pradžios, sunaikinusio jį ir jo vaikus. „Labas, tai Joshas. Aš skambinu norėdamas atsisveikinti. Aš negaliu gyventi be savo sūnų ir daugiau nebegaliu gyventi. Labai atsiprašau visų, kuriuos įskaudinau. Sudie“.  Įrašas buvo paviešintas, pradėjus tirti tragedijos aplinkybes.

Pirso apygardos šerifo atstovas, seržantas  Edas Troyeris patvirtino, kad Joshas Powellas siuntė  elektroninius laiškus ne tik seseriai, bet ir pusbroliui, kuriam  nurodė, kur ieškoti pinigų ir  sumokėti komunalinius mokesčius.  Tačiau nei viename elektroniniame laiške, kurie buvo išsiųsti prieš susprogdinant namą, nebuvo net užsiminta apie tai, kas nutiko su jo žmona. „Tie laiškai rodo, kad Joshas Powellas planavo nusikaltimą. Tai be jokios abejonės  iš anksto apgalvoti ir suplanuoti veiksmai“, – sakė seržantas Troyeras.

Dar prieš tragediją Joshas suspėjo padovanoti ir savo vaikų žaisliukus bei knygas vietos labdaros organizacijoms.

Tuo tarpu policijos pareigūnai galvoja, kad Joshą Powellą paskatino žengti šį sveiku protu nesuvokiamą žingsnį, kai jo sūnūs – 7 metų Charlie ir 5 metų Bradenas  pradėjo kalbėti apie tai, kur galėtų būti jų dingusi  prieš kelis mėnesius mama.

Berniukų seneliai, pagal mamos liniją, Chuckas ir Cindy Coxai tvirtino, kad mažasis berniukas  jiems prasitarė matęs mamą gulinčią automobilio bagažinėje, bet prieš tai ji elgėsi labai keistai. Cindy Cox galvoja, kad Joshas galėjo sugirdyti Susan narkotikus dar iki ją nužudant, todėl berniukams ir atrodė keista mama. „Galvoju, kad tėvas prigąsdino vaikus, kad šie laikytų liežuvius už dantų, todėl pradžioje jie ir tylėjo“, – pridūrė ponia Cox. Anot jos, o kai berniukai pradėjo daugiau kalbėti, kas nutiko su mama, kad tėtis paskutinis matė mamą ir paliko ją šachtose, vaikų tėvas mėgino užčiaupti jiems burnas. Joshas ne tik uždraudė berniukams kalbėti apie savo motiną, bet apskritai neleido net minėti jos vardą.

„Per kalėdines atostogas  ponas Chuckas Coxas atsiuntė  man laišką, kuriame buvo parašyta maždaug taip: „Labai svarbu – vienas iš berniukų sakė, kad jei mes eisime į šachtas, ten rasime mamą“, – sakė Coxų šeimos advokatė Ann Bremner  žiniasklaidai. „Mes norėjome, kad Joshas Powellas būtų buvęs  izoliuotas jau anksčiau, nes matėme, kad jis elgiasi neprognozuojamai, tačiau niekas nebuvo daroma“, – pridūrė advokatė Anne Bremner.

Manoma, kad berniukams atnaujinus šią temą, pradėjus klausinėti tėvo, kodėl taip ilgai negrįžta mama, tai ir buvo lemiamas veiksnys, pastūmėjęs vyrą ryžtis tokiam baisiam nusikaltimui –  nužudyti savo vaikus, susprogdinti namą ir nusižudyti.

 

Neapykanta niekada nesibaigia gerai

Tuo metu, kai  buvo pradėtas tyrimas dėl susprogdinto namo sekmadienio popietę, kai žuvo Susan vyras bei jųdviejų vaikai, policijos pareigūnai išsiaiškino, kad Joshas Powellas iš anksto planavo nužudyti savo vaikus ir sunaikinti namus iki pamatų.

Mat atlikus berniukų palaikų skrodimą, paaiškėjo, kad jie mirė užtroškę dūmais. Ant abiejų vaikų kūnelių buvo aptiktos žaizdos. Tyrėjams atradus sukruvintą kirvį supleškėjusiame name, skrodimą atlikęs specialistas nustatė, kad 7 metų Charlie kirviu buvo daugiau sužalotas kaklas, o mažajam Bradenui buvo perkirsta galva. Vadinasi, prieš susprogdinant namą, tėvas sužalojo savo vaikus, kurie neteko sąmonės, bet dar buvo gyvi.  Policininkų manymu, tėvas tyčia sužalojo savo vaikus kirviu, prieš susprogdindamas namą, kad šie „nesikankintų“. Tyrėjai aptiko apdegusius palaikus greta didelės talpos indų su degalais. Be to, namo viduje buvo rasti du, penkių galonų talpos (1 galonas – 4 litrai) dujų balionai bei penkių galonų degalų bakas, kuris buvo iššlakstytas, norint sukelti didesnį gaisrą.

Remiantis teismo medicinos eksperto ataskaita, Josho Powello mirtis buvo pavadina savižudybe, o jo sūnų mirtis perkvalifikuota į žmogžudystę.

Tuo tarpu Josho Powello sesuo Alina, praėjus kelioms dienoms po tragedijos, paskelbė pareiškimą, kuriame nors ir neteisino savo brolio beprotiško nusikaltimo, vis dėlto mėgino suversti kaltę teisėsaugos pareigūnams, kurie nuolat psichologiškai spaudė jos brolį prisipažinti dėl žmonos Susan dingimo. „Joshas nuolat patyrė aplinkinių neapykantą ir jų įtarinėjimus, kol galų gale neatlaikė ir palūžo. Niekas iš mūsų negalėjo numatyti šios baisios tragedijos. Bet šis nepataisomas praradimas parodė, kad neapykanta niekada nesibaigia gerai. Neapykanta  naikina“, – teigė Alina savo pranešime.

 

Prieš tragediją berniukai linksmai žaidė močiutės ir senelio namuose

Žuvusių berniukų seneliai negailėjo karčių žodžių valdžios atstovams dėl to, kad jie priėmė sprendimą leisti vaikams susitikinėti ir lankytis neadekvataus tėvo namuose. Be to, seneliai tvirtino,  kad anūkai nenorėjo eiti į savo tėvo namus, nes suprato, kad jis kažką labai blogo padarė su mama, kuri iki šiol negrįžta namo.  „Šis teismo sprendimas persekios mus iki gyvenimo pabaigos, bet jį privalėjome vykdyti: leisti anūkams eiti į namus, kur jie bus žiauriai nužudyti“, – pro ašaras kalbėjo ponia Cox.

Jos vyras, ponas Coxas pridūrė, kad pastaruosius mėnesius juos labai baugino žento elgesys,  priversdamas galvoti, kad jis gali ką nors padaryti savo vaikams. Neapleido ir bloga nuojauta, kuri galų gale pasitvirtino. „Mes ne vieną kartą esame išsakę savo baimes valdžios atstovams, kad jis gali ne tik pats nusižudyti, bet nužudyti ir berniukus, – tvirtino ponas Coxas savo interviu žurnalui „People“. – Bet nieko negalėjome padaryti, privalėjome vykdyti teismo sprendimą“. Coxų šeimos advokatė pridūrė, kad tą nelaimingą sekmadienį, kai įvyko tragedija, berniukai linksmai žaidė močiutės ir senelio namuose, bet atvyko teismo prievaizdas ir išvežė vaikus pas tėvą.  „Mes žinojome, kad anūkai turi matytis su savo tėvu ir negalėjome jų neišleisti“, – apgailestavo senelis.

Tai buvo jau ne pirmas kartas, kai Charlie ir Bradeno susitikimas su tėvu vyko stebint socialinei darbuotojai. Iki to tragiško įvykio, berniukų susitikimai su tėvu praeidavo ramiai ir normaliai. „Socialinė darbuotoja Elizabeth Griffin-Hall   atvežė berniukus į jų tėvo namus, bet jis neįleido moters į namus, nors ji ir skambino, beldė į duris bei langus. Po to ji grįžo prie mašinos ir paskambino savo viršininkui, ir 911. Laimei, kad ji grįžo prie mašinos, nes būtent tada ir sprogo namas. Jei ji nebūtų to padariusi, tikėtina, taip pat būtų žuvusi“, – sakė  socialinių tarnybų atstovas Thomas Shapley. Anot jo, nepaisant to, moteris patyrė labai rimtą emocinę traumą, nes viskas įvyko jos akyse.

Post Scriptum

Po šios tragedijos, byla dėl Susan Powell dingimo vėl buvo atnaujinta. Į apklausą, kaip įtariamasis, vėl buvo kviečiamas Josho brolis Michaelas Powellas.

Praėjus beveik metams Michaelas Powellas nusižudė, nušokęs nuo daugiaaukščio namo stogo Mineapolyje. Manoma, neatlaikęs nervinės įtampos ir jam mestų kaltinimų.

Kelerius metus tirtai ir nagrinėtai bylai buvo padėtas taškas. Pareigūnai padarė išvadą, kad Joshas Powellas užmušė savo žmoną Susan, o jo brolis Michaelas, tikėtina, galėjo padėti jam paslėpti kūną, pervežęs į kitą vietą.

Grįžęs iš įkalinimo vietos, netrukus mirė ir Susan uošvis Steve‘as Powellas.

Charlie ir Bradeno Powellų amžino poilsio vieta nuolat skendi gėlėse, išpuošta vėliavėlėmis ir žaisliukais. O paminklo viršuje  – nuotrauka, kurioje  besišypsanti ir laiminga Susan su savo abiem sūneliais.

Buvo deginamos atminimo žvakelės žuvusiems berniukams

parengė Vytautė Jogailaitė

Nuotr. Facebook, Instagram

6 KOMENTARAI

  1. Awesome blog! Do you have any suggestions for aspiring writers?
    I’m planning to start my own website soon but I’m a
    little lost on everything. Would you suggest starting with a free platform
    like WordPress or go for a paid option? There are so many options out there that I’m
    totally overwhelmed .. Any recommendations?

    Kudos!

  2. I really love your blog.. Very nice colors & theme.
    Did you create this site yourself? Please reply back as I’m looking to create my own personal website and would love to know where you got this from or
    what the theme is called. Appreciate it!

Komentuoti: tinyurl.com Atšaukti atsakymą

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą