Neištikimybės kaina: buvęs mylimasis nušovė besiruošiančią tekėti už kito savo mylimąją nuotakos suknele prieš pat vestuvių ceremoniją

Kiekviena mergina svajoja apie ištaigingas savo vestuves. Jis buvo jos tobulas vyras, o  ji – tobula jo moteris. Tas žmogus buvo įpratęs pasiekti savo bet kokia kaina. Draugai jautė, kad viskas baigsis blogai…

 

Po atsitiktinio susitikimo metro užsimezgė daug žadančius santykius

Niujorkas, 1992 metai. Viskas prasidėjo nuo atsitiktinio susitikimo Niujorko metro. Po to vyras pasivijo moterį gatvėje ir pasakė:

• Buvo malonu susipažinti su jumis traukinyje. Štai mano vizitinė kortelė. Paimkite ir paskambinkite man.

Moteris plačiai nusišypsojo. Nueidama stabtelėjo ir perskaitė jo vardą ir pavardę,  parašytą kortelėje: „Agustin Garcia“.

Gladys Ricard atvyko į Ameriką iš Dominikos respublikos kaip ir daugelis kitų, ieškodama geresnio ir sotesnio gyvenimo. Mergina pradėjo nuo žemiausio laiptelio – valė namus ir biurus. Po to pradėjo lankyti kursus. Dar vėliau baigė kolegiją ir rado darbą turizmo agentūroje Niujorke. Buvo labai ambicinga ir darbšti. Kaip ir vyras su kuriuo Gladys susipažino metro.

Agustinas Garcia irgi siekė įgyvendinti savo amerikietiškos sėkmės istoriją. Jis su tėvais atvyko iš Dominikos respublikos dar būdamas paauglys. Emigrantai taip pat ieškojo geresnio gyvenimo ir visai sėkmingai yrėsi į priekį. Agustinas  labai rimtai kibo į mokslus. Todėl  sėkmingai įgijo du aukštuosius išsilavinimus – vieną tarptautinės teisės srityje ir kitą – tarptautinių santykių sferoje.

Agustinui prognozavo diplomato karjerą. Be to vyras nuolat palaikė ryšius su nemažai įtakingų žmonių: kongreso nariais, Niujorko meru ir miesto tarybos nariais. Agustinas jau iš pat pradžių planavo užsiimti politika. Garcia buvo prekybos rūmų vadovas. Be to vadovavo vienai populiariai nekomercinei agentūrai. Agustinas vedė verslą labai sumaniai, lanksčiai ir organizuotai. Jei nežinotum kas jis, pagalvotum, kad  yra įžymybė ar įtakingas advokatas.

Greitai po atsitiktinio susitikimo Niujorko metro Gladys ir Agustinas užsimezgė daug žadančius santykius.  Vyras pakvietė simpatišką moterį į ištaigingą restoraną. Prie to paties stalelio sėdėjo ir žmonės iš Niujorko merijos. Agustinas kalbėjo su jais apie nekilnojamąjį turtą.  Po to vyras pakvietė Gladys šokti.

• Man labai čia patinka. Patinka ir kaip tu šoki, – pasakė Gladys.
• Viskas tavo dėka, – atsakė šypsodamas vyras.

Bet kol  emigrantas iš Dominikos respublikos sukinėjosi tarp aukštuomenės elito žmonių, Gladys teko labai daug ir sunkiai dirbti. Pažinojusieji kalbėjo, kad jie labai graži pora. Tiesiog sutverti vienas kitam. Gladys buvo kerinti ir protinga. Agustinas mėgo išvesti ją į viešumą, į žmones, o jai buvo labai malonu jį lydėti ir bendrauti su jo pažįstamais elito aplinkos žmonėmis.

Gladys buvo labai ambicinga mergina. Tokiems žmonėms  taip pat labai patinka svarbios ir naudingos pažintys. Vien tai, kad mergina pasirodo kartu viešumoje su aukštuomenės nariu, jai labai daug tai reiškė. Juk tuo pačiu ir jai suteikė tvirtesnes asmeninio statuso pozicijas.

Pora taip pat gana dažnai lankėsi ir įvairiose labdaros ar politikos renginiuose. Mėgo kartu pietauti ir šokti. Daugelis galvojo, kad jie – sutuoktinių pora, nes ir Agustinas dažnai pristatydavo kitiems Gladys kaip savo žmoną. Tuo tarpu kai pažįstamieji sutikdavo juos kur nors, visi buvo įsitikinę, kad ši pora tikrai labai greitai susituoks.

Nenuleido rankų ir galvojo, kaip išpirkti savo kaltę ir vėl atstatyti santykius

Gladys Ricard vaikystė buvo labai sunki. Todėl mergina galvojo, kad turtingas ir įtakingas mylimasis tikrai padės jai. Agustinas buvo jos svajonių vyras. Labai įsimylėjęs buvo ir jis. Todėl praėjus keleriems metams, vyras savo neįtikėtinu gestu, parodė moteriai, kaip jis myli ją. Agustinas atvedė Gladys  prie didžiulio namo ir pasakė:

• Tai tavo namas.
• O, ką tu, Agustinai, tai nuostabu.

Gladys visada svajojo išvažiuoti į priemiestį ir įgyvendinti amerikietišką svajonę – turėti savo namą. Agustinas tai žinojo ir nuoširdžiai norėjo padėti moteriai pasiekti vieną didžiausių jos gyvenimo svajonių. Kad tik jo mylima moteris būtų laiminga. Moteris puolė į vyro glėbį, apkabino ir karštai išbučiavo jį.

Bet netrukus Gladys leido suprasti vyrui, kad ji nori daugiau…

Pora jau susitikinėjo kelerius metus ir Gladys buvo pasiruošusi ištekėti už savo mylimojo. Bet vyras ir toliau turiningai gyveno, nepraleisdamas nei vieno politinio ar pramoginio renginio. Gladys norėjo pristabdyti jį ir pasakė, kad laikas būtų kurti šeimą. Tiesa, užuominomis ji apie tai buvo prasitarusi jau ne kartą. Bet vyras tarsi negirdėjo. Be to jie ir gyveno atskirai, tik susitikinėdavo. Nepaisant to, kad Gladys visur jį lydėjo, bet Agustinas neskubėjo susaistyti save vedybų įžadais – oficialiai įforminti jųdviejų santykius. Praėjo 7 metai, bet niekas nepasikeitė. Vestuvėmis ir iš tolo nekvepėjo. Gladys niekaip negalėjo suprasti, kodėl Agustinas neveda jos.

Vieną vakarą moteris nusprendė užsukti į jo biurą.

• Agustinai, Agustinai, ar tu čia? – klausė moteris eidama ilgu koridoriumi.

Pamačiusi degančią šviesą, Gladys atsargiai pravėrė vienas duris ir pamatė savo mylimą vyrą su kita moterimi. Ir tai buvo jos geriausia draugė. Agustinas mėgo įvairovę. Jis buvo mergišius. Ir visi tai žinojo, išskyrus Gladys.

• Kaip tu galėjai?..
• Bet ir kvailė aš, – pasakė Gladys ir trenkusi duris išėjo.

Gladys kraustėsi iš proto vien nuo minties, kad Agustinas buvo jai neištikimas su geriausia jos drauge. Aišku, jei tai būtų tik šiaip moteris, bet geriausia draugė?.. Su tuo neįmanoma buvo susitaikyti.

Vyro išduota moteris išgyveno didžiulį skausmą. Ir ėmė gailėtis, kad paaukojo septynerius savo gyvenimo metus žmogui, kuris nė nesiruošia kurti bendrą ateitį su ja. Ji ėmė jo nekęsti.

Bet Agustinas nė nesiruošė palikti Gladys. Priešingai – nedavė moteriai ramybės ir prašė grįžti pas jį. Jis nuolat jai skambino tai į darbą, tai į namus, bet moteris nekėlė ragelio. Agustinas jautė kaltę ir kaip įmanydamas stengėsi prisibelsti iki jos. Tačiau moteris nė nesiruošė leistis su juo į bet kokias kalbas ir tai liūdino vyrą.

Bet Agustinas vis tiek nenuleido rankų ir galvojo, kaip išpirkti savo kaltę ir vėl atstatyti santykius su Gladys. Patikino ją, kad tai buvo puiki pamoka jam ir daugiau jis taip niekada nebesielgs. Bet Gladys jautė nuoskaudą iki širdies gelmių ir nenorėjo duoti jam antrą šansą.

Kol vyras, netekęs kantrybės, atvažiavo į moteriai nupirktus namus, atsirakino savo raktu ir įėjo.

• Gladys, Gladys – ėmė šaukti vyras vos įžengęs į koridorių.

Moteris neatsiliepė.

Palik mane ramybėje, – sušuko ji, Agustinui įėjus į virtuvę.

• Ko tu nenori matyti? Žmogaus, kuris nupirko tau šį namą? Kuris vedžioja tave į aukštuomenę, į kurią tu niekada nebūtum patekusi. Ir užsimojo, bet ranka pakibo ore.
• Agustinai, išeik. Prašau tavęs, – moteris mėgino ramiai išspręsti kylantį konfliktą.

Draugai neslėpė, kad Agustinas mokėjo parodyti savo charakterį. Nes tas žmogus buvo įpratęs pasiekti savo bet kokia kaina. Bet Gladys nesiryžo skambinti policijai. Juk tiek metų praleido kartu. Nors tada ne vienas būtų pataręs būtent taip pasielgti.

Gladys pribloškė mylimo žmogaus išdavystė. Todėl ji tvirtai nusprendė nutraukti santykius su juo ir judėti pirmyn. Net jei Agustinas ir nenorėtų to. Bet ar jis buvo pasirengęs paleisti ją?..

 

Einant gatve pasivijo kažkoks vyras ir paėmė švelniai už alkūnės

Į duris kažkas paskambino. Jas atidariusi Gladys pamatė prie durų išmėtytas baltas rožes. Pagal dominikiečių  tradicijas baltos rožės reiškia mirtį. Jos nešamos į laidotuves. Akivaizdu, kad kažkas paliko jai rimtą  pranešimą ar įspėjimą. Tai turėjo reikšti, kad Gladys vertėtų grįžti pas Agustiną. Antraip jos laukia mirtis.

Niujorkas, 1999 metai, birželis. Gladys vis labiau kėlė nerimą ir baimę nesibaigiantys Agustino skambučiai ir persekiojimai. Gal ir negalima sakyti, kad ją ėmė persekioti paranoja, bet tikrai buvo dėl ko nerimauti. Mergina negalėjo atsikratyti minties, kad kažkas ją seka, todėl nuolat atsisukinėjo. Kartą einant centrine Niujorko gatve, Gladys pasivijo kažkoks vyras ir paėmė švelniai už alkūnės. Mergina net atšoko iš išgąsčio.

• Atsiprašau, nenorėjau jūsų išgąsdinti, bet pagalvojau, kad esate graži mergina, todėl norėčiau su jumis susipažinti, – pasakė nepažįstamas vyras.
• Ačiū, – pasakė šyptelėjusi Gladys. – Bet pasistenkite iš pasalų daugiau neprieiti. Jūs velniškai mane išgąsdinote. Kuo jūs vardu?
• Jamesas Prastonas.
• Malonu, aš – Gladys.
• Labai malonu.

Jamesas buvo sužavėtas Gladys iš pirmo žvilgsnio. Nuo to viskas ir prasidėjo. Nepaisant to, kad Gladys susipažino su Jamesu beveik taip pat, kaip ir prieš beveik aštuonerius metus su Agustinu, bet ji pamatė, kad tai visai kitoks vyras. Tai buvo tas atvejis, kaip tarp dviejų žmonių akimirksniu atsiranda abipusė trauka ir simpatija.

• Aš daug dirbu, bet seniai svajoju pristabdyti ir tiesiog pagyventi sau“, – atviravo Gladys.
• Taip, suprantu.

Jamesas elgėsi su ja kaip su karaliene.  Švelniai paėmė moterį už rankos. Tuo jis buvo visiška Agustino priešingybė.

Po to Jamesas papasakojo, kad augo daugiavaikėje šeimoje. Siekė mokslų.  Vyras užsiėmė muzika ir rašė dainas Gladys. Ji jautė jo neapsimestinį palaikymą ir meilę. Ir buvo labai sužavėta. Moteris pagalvojo pradedanti naują gyvenimo etapą. Bet ji pamiršo, kad su kitu žmogumi dar ne viskas baigta…

Bekalbant telefonu išgirdo pokšėjimą lauke ir krūptelėjo iš išgąsčio. Buvo panašu, kad Agustinas nesiruošia palikti jos ramybėje.

Praėjo dar du mėnesiai. Agustinas  tiesiog buvo apsėstas minties, kaip susigrąžinti Gladys. O moteris džiaugėsi savo naujojo mylimojo dėmesiu ir glamonėmis. Leido romantiškus  vakarus prie žvakių šviesos ir raudono vyno taurių.

• Gal einame pavakarieniauti į restoraną. Aš seniai nešokau, – paklausė moteris.
• Gerai, – atsakė Jamesas.

Gladys džiaugėsi atradusi jame giminingą sielą, kaip netikėtai Jamesas priklaupė ant vieno kelio, išėmė dėžutę iš kišenės ir pasakė:

• Gal aš ir per greitai skubu, bet Gladys, ar tu tekėsi už manęs? Ir užmovė jai ant piršto sužadėtuvių žiedą su dideliu deimantu.

Vyras greitai suprato, kad su ta moterimi jis norėtų praleisti visą savo gyvenimą. Moteris jautėsi kaip pasakoje, jos svajonės apie vestuves pildosi. Gladys irgi buvo įsimylėjusi Jamesą. Ji švytėjo iš laimės ir žiūrėjo į ateitį aukštai pakelta galva.

• Reikia paskambinti mamai, – pasakė Gladys.

Moteris džiaugėsi galinti baigti vieną gyvenimo etapą ir pradėti kitą, į kurį įžengė Jamesas.

Bet niekas net nenutuokė, kaip tas paveiks Agustiną. Juk jis niekam nepasakojo, kad nebepalaiko santykių su Gladys.

Gladys su Jamesu jau planavo vestuves. Moteris pergalvojo visas detales: kokia bus suknelė, gėlės, kurios draugės taps nuotakos draugėmis. Ji visada svajojo apie ištaigingas vestuves ir dabar ruošėsi įgyvendinti savo seniai puoselėtas svajones.

 

Draugai patarė  skambinti policijai ir pranešti apie buvusio mylimojo persekiojimą

Bet Agustinas nė nesiruošė palikti jos ramybėje. Gladys  buvo taip išgąsdinta, kad net bijojo atsiliepti į jo skambučius.

• Gal paskambinti į policiją? – paklausė Jamesas.
• Ne, nereikia.
• Tada aš pats su juo pasikalbėsiu ir paėmė telefoną į rankas.
• Nereikia, neskambink, – pasakė Gladys. – Tiesiog reikia laiko, kol viskas nurims.
• Mieloji, tu nenori manęs matyti po viso to, ką aš tau gero padariau? – tokią žinutę paliko Agustinas moters balso pašte.

Bet  nesulaukęs jokio atsakymo vyras ir toliau nenusiramino. Greičiau priešingai – buvo apsėstas minties, kad Gladys turi būti tik jo. Vyras niekaip negalėjo susitaikyti su tuo, kad Gladys paliko jį. Todėl Agustinas atvažiuodavo prie moteriai nupirktų namų, stovėdavo ir fiksuodavo ten atvažiuojančių automobilių numerius. Norėjo žinoti, kas per žmonės lankosi pas ją.

Draugai ir vėl patarė Gladys  skambinti policijai ir pranešti apie Agustino persekiojimą.

Bet moteris vis kartojo, kad viskas susigulės ir praeis.

Tačiau apakintas pavydo Agustinas ryžosi lemtingam žingsniui. Kartą jis patykojo Gladys motiną gatvėje ir ėmė jos prašyti:

• Maldauju, pasakykite jai, kad duotų man dar vieną šansą.

Bet moteris atstūmė jo ištiestą ranką ir nusisukusi išdidžiai nuėjo. Vyras jau tada tvirtai žinojo, kad niekam Gladys neatiduos.

1999 metai, rugpjūčio 12 diena. Iki vestuvių liko šešios savaitės.

Namuose vėl suskambėjo telefonas.

• Tai pereina bet kokias ribas. Jis pavojingas, – užmetęs akį į skambinusiojo numerį pasakė Jamesas. – Aš noriu, kad jis dingtų iš tavo gyvenimo.
• Taip ir bus, kai mes susituoksime.

Po to kažkas ėmė garsiai belsti į duris.

• Gladys, aš žinau, kad jis ten. Galvoji, kad taip paprastai galima mesti mane ir išeiti pas kitą? – šaukė Agustinas anapus durų.

Netikėtai viskas nutilo ir staiga per dūžtantį langą įskrieja akmuo. Šukės pabiro ant žemės.

Gladys paskambino bendruoju pagalbos telefonu 911 ir pasakė, kad jos buvęs draugas įmetė per langą akmenį, nes ji nenori atidaryti jam durų.

Atvažiavo policijos pareigūnai ir suėmė Agustiną. Bet ir šį kartą Gladys jokių kaltinimų nepateikė ir pareiškimo policijai nerašė. Tik paprašė policijos pareigūnų, kad patruliuodami būtų atidesni, pravažiuodami pro jos namus.

Moteris patikėjo, kad jis nenorėjo jos išgąsdinti ir dabar nusiramins. Bet ji skaudžiai klydo.

1999 metai, rugsėjo 25 diena. Vestuvių išvakarės.

Gladys pagalvojo, kad policijos įspėjimas padėjo, nes dienos ėjo, o Agustinas nerodė akių. Mergina lengviau atsikvėpė. Nebereikėjo atsisukinėti ir bijoti. Namai buvo išpuošti baltomis gėlėmis, kaspinais, viskas skendo baltoje spalvoje, kurio centre išsiskyrė raudonų rožių puokštė. Rožės buvo kraujo spalvos.

• Iš kur tos rožės? – paklausė motina Gladys.
• Jas atsiuntė Agustinas, – atsakė ji.
• Ką? – neslėpė nuostabos motina.

Nuotaka suprato, kad tokiu būdu Agustinas jai linki gero ir palinkėjo laimės.

Pritrūko kažkokių mažmožių vestuvėms.  kažkuri draugių pasisiūlė nueiti nupirkti, bet Gladys pasakė, kad pati nueis. Ir taip apie 2 val. nakties moteris atsidūrė visą parą veikiančioje parduotuvėje. Ir netikėtai ją pašaukė vyras:

• Gladys!

Moteris atsisuko.

• Štai kur tu, mieloji.
• Agustinai, ką tu čia veiki tokiu metu?

Parduotuvės stebėjimo kameros užfiksavo, kaip jie vaikščiojo tai šen, tai ten ir kalbėjosi. Tiesa, neaišku apie ką jiedu kalbėjosi. Greičiausiai moteris galvojo, kad neverta apsunkinti situacijos, todėl paklusniai vaikštinėjo su juo po parduotuvę.

 

Pati laimingiausia gyvenimo diena, tapo paskutinė jos gyvenimo diena

1999 metai, rugsėjo 26-oji. Vestuvių diena. Pasipuošę svečiai buriavosi prie Gladys namų.  Moteris pasamdė video operatorių, kuris filmavo vestuves nuo pat pradžių: pasiruošimą namuose, dekoracijas, gėlių puokštes… Namuose karaliavo iškilminga atmosfera. Mama džiaugėsi, kad dukrai pavyko rasti tokį gerą žmogų. Tuo metu Gladys jautėsi laimingiausia moteris pasaulyje. Ji atrodė nuostabiai ir kerinčiai. Nuolat šypsojosi.

Visi svečiai susirinko. Turėjo netrukus sėsti į automobilius ir važiuoti į bažnyčią, kur Jamesas laukė  nuotakos. Visi jau buvo pasirengę važiuoti, kai vienas  iš svečių (nuotakos brolis), buvusių tuo metu lauke, pamatė Agustino mašiną, kuri lėtai suko ratus aplink namą ir atrodė, kad nesiruošė sustoti. Iš pradžių vyras nusprendė nueiti ir pasakyti seseriai, bet pagalvojo, kad neverta gadinti jos nuotaikos. Juk tuo  metu moteris buvo be galo laiminga. Juk ji turėjo daug ir sunkiai dirbti svetimoje šalyje, bet galų gale atėjo diena, kai ji pasakys savo mylimam žmogui „taip“.

Galų gale Agustino automobilis sustojo. Vyrai susižvalgė. Atvykėlis išlipo iš mašinos. Rankoje laikė lagaminėlį. Nuotakos brolis Chuanas suprato, kad tai nepatiks Gladys, todėl jis atsistojo ir mėgino užtverti atvykėliui kelią.  Chuanas paklausė Agustino, ko jis čia atvyko. Šis ramiai atsakė:

• Viskas gerai, broli, aš atvažiavau pasveikinti nuotakos. Niekam nenoriu gadinti šventinės nuotaikos, aš tik palinkėsiu jai laimės ir išvyksiu.

Chuanas nors ir nenoriai, bet praleido Agustiną. Juk sesuo susitikinėjo beveik aštuonerius metus su juo.

Agustinui įėjus į namus, iš portfelio išėmė pistoletą, nusitaikė į nuotaką  ir pradėjo šaudyti. Pasamdytas video operatorius lyg niekur nieko filmavo toliau ir viską užfiksavo. Moterys ėmė klykti nesavais balsais.

Nuotaka nugriuvo ant grindų, batelis nuslydo nuo kojos. Agustinas šovė į moterį penkis kartus. Pataikė į ją tris kartus. Prie nusidažiusios krauju dukters baltos suknelės atsiklaupė motina, padėjo jos galvą ant savo kelių, užsigulė ir ėmė raudoti.

Gladys brolis stvėrė šaulį ir pamėgino atimti iš jo pistoletą. Agustinas norėjo vėl užtaisyti pistoletą, bet Chuanas tvirtai jį laikė savo glėbyje, stengdamasis išplėšti iš jo rankų ginklą.

Pati laimingiausia Glasys gyvenimo diena, tapo paskutinė jos gyvenimo diena. Nuotaka buvo nušauta savo vestuvių dieną.

Kai atlėkė iškviesti policijos pareigūnai, atvykėlis vis dar grūmėsi su nuotakos broliu. Šaulys buvo suimtas vietoje ir jam buvo pateiktas kaltinimas dėl tyčinio nužudymo.

Agustino draugai ir pažįstamų ratas negalėjo patikėti, kad vyras taip pasielgė, kuris daug padėjo kitiems žmonėms. Turbūt niekas, išskyrus Agustiną, negalėjo suprasti, kodėl jis taip pasielgė.

Kaltinamojo advokatai tvirtino, kad vyras veikė būdamas afekto būsenos, kurią sukėlė trumpalaikis pamišimas. Be to, teisiamojo advokatai teisme tvirtino, kad Agustinas ir Gladys palaikė artimus ryšius visus tuos metus ir iki tos lemtingos dienos. Bet prisiekusieji tuo nepatikėjo ir nusprendė, kad Agustinas šaltakraujiškai nužudė Gladys. Jis buvo pripažintas kaltu dėl įvykdyto nusikaltimo pagal visus punktus ir nuteistas iki gyvos galvos.

Aukos atminimui dėl smurto artimoje aplinkoje eitynes surengė moterys, apsirengusios nuotakos suknelėmis. Tai tapo tradicija ir nuo to laiko kasmet rengiamos tokios eitynės. Moterys aiškina, į kokius ženklus verta atkreipti dėmesį, norint atpažinti smurtautoją ir tuo pačiu išvengti tragiškų pasekmių.

Po Gladys Ricard mirties apie smurtą artimoje aplinkoje ir šeimose prieš moteris buvo pradėta kalbėti daug atviriau ir viešai.

Agustinas Garcia buvo žinomas ir gerbiamas visuomenės veikėjas. Turėjo gerą reputaciją. Todėl jį pažinojusieji negalėjo net įsivaizduoti, kad jis kada nors galėtų įvykdyti tokį nusikaltimą.

Nuotraukose: vestuvių operatoriaus užfiksuoti kadrai – paskutinės Gladys gyvenimo akimirkos