Atėjus tam tikram laikui, merginas ar jaunas moteris susilaukti vaikų neretai spaudžia visuomenė, tėvai ir net pati motina gamta. Bet kaip suprasti, kad iš tikrųjų mergina dar nėra psichologiškai pasirengusi motinystei?

Manoma, kad jei motinos instinktas nepažadinamas iki pastojimo, jis pabus nėštumo metu. O jei jis nepabus ir nėštumo metu, tada pabus, kai tik  mama paims kūdikį ant rankų. O jei nepabus net ir po to?  Tada gali laukti depresija po gimdymo, kaltės jausmas ir savigresija. Štai keturi ženklai, rodantys, kad mergina dar nėra pasirengusi tapti mama.

 

  1. Nepavyksta rasti tinkamo partnerio

Visuomenėje įprasta nuostata, kad žmonės yra vaisingi, todėl turi daugintis. Žinoma, šią mintį labai palaiko įvairūs teiginiai, kuriuos skleidžia ir  įvairios grupės socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje,  tiesiog viešai kalbėdami ir ,žinoma, sukeldami visuotinį palaikymą. Taip įsigalėjo požiūris: „Esi moteriškos lyties sutvėrimas, todėl turi norėti tapti mama“. Kitaip tariant, tai turi būti bet kurios moters gyvenimo prasmė. Todėl bet koks nukrypimas nuo šio apsisprendimo yra maištas ir nesusipratimas.

Iš tikrųjų jauna moteris gali net neturėti išteklių pajusti savo pasirengimą ir brandą tokiam atsakingam žingsniui. Taigi, pirmasis ženklas, kad moteris nėra pasirengusi motinystei ar net nesąmoningai nenori vaikų: nuolatinis  nepatogumo ar net gėdos jausmas kitų akivaizdoje. Nors iš tikrųjų moteris šiuo atveju  stengiasi net  demonstratyviai parodyti, kad nori, labai nori vaikų, bet  jai vis dar nepavyksta rasti tinkamo partnerio ar  tiesiog dar neatėjo laikas. Pavyzdžiui, kad jai kol kas pirmoje vietoje karjera arba nusprendė persikelti gyventi į kitą šalį, tada baigti antrąjį universitetą arba apginti mokslų daktarės laipsnį. Tai yra, tokiu būdu ji stengiasi apsiginti nuo šios idėjos konkrečiais veiksmais ir tikisi rezultato, pateisinančio jos bevaikystę.

  1. Nenori gimdyti tik iš pareigos jausmo

Tėvai visada nori anūkų. Ypač jei tuo metu tėvai nebuvo pasirengę sąmoningai auklėti savo vaikų, tuo daugiau įtakos jie turi savo dukters valiai ir jausmams dabar. Žinoma, yra teisingų prieštaravimų, kad jei tėvai samprotautų taip pat, kaip dabar jų dukra, tada jos apskritai nebūtų. Tačiau jų laikais nebuvo daug galimybių psichologiniam darbui su savimi. Daugiausiai merginos susėsdavo virtuvėje prie arbatos puodelių ir aptardavo joms rūpimus klausimus. Tai, galima sakyti,  ir visi psichoterapijos metodai.

Bet tai visiškai nereiškia, kad reikia kopijuoti tėvų elgesį ir gimdyti tik iš pareigos jausmo, neturint asmeninio nenugalimo noro. Nes būtent šis jausmas turi egzistuoti, galvojančioms apie giminės pratęsimą. Priešingu atveju, tai rodo, kad dar per anksti prisiimti motinystės pareigas.

  1. Vaikas būna tik situacijos gelbėtojas

Biologiškai moteris motinystei subręsta būdama 22–23 metų ir vėliau. Kartais amžiaus ribos keičiasi, tačiau dažniau šiame amžiuje pradedamas jausti ūmus, tiesiog fiziologinis noras gimdyti. Ir nesvarbu, moteris turi vyrą ar ne. Gerai, jei psichologinis pasirengimas subręsta po biologinio. Tada geresnės motinos nerasite.

Bet reikia žinoti, kad brandą lemia esamos situacijos teisingas ir objektyvus vertinimas, nes kartais troškimas susilaukti kūdikio gali būti esamos nepalankios situacijos sprendimo būdas. Pavyzdžiui, mergina nori pastoti ir tokiu būdu nuvesti mylimąjį prie altoriaus. Tai yra ji suvokia vaiką kaip gelbėtoją: jis gims ir viskas savaime išsispręs. Nors vyras net nesiruošia kurti šeimos ir, suprantama, juo labiau negalvoja apie būsimą kūdikį. Tai yra vien merginos iliuzija. Ir labai žalinga iliuzija.

Panašiai tą patį galima pasakyti ir jau susituokusioms poroms. Iš tikrųjų pirmiau reikia sąžiningai pažvelgti į tikrovę: ar vyras patikimas ir kokie jausmai jam, kokie poros santykiai, ar gali savo santuoką pavadinti tvirta šeima. Jei vyras geria ir smurtauja ar vienas sutuoktinių apgaudinėja, o kivirčai baigiasi nuolatiniais vieno iš sutuoktinio grasinimais skyrybomis, kūdikiui atsirasti tokioje šeimoje yra labai nesaugu . Be to, vaikas ne tik kad nepašalins,  bet tik dar labiau paaštrins jau esamas santykių problemas.

  1. Turi kitą svarbią visuomenei misiją

Tarkim, moteris neturi ypatingo noro susilaukti vaikų, bet laikrodis tiksi ir ateina laikas gimdyti. Tačiau ar visoms to reikia?

Juk ne viena moteris gyvena įtemptą gyvenimą, visas savo jėgas atiduodama darbui ir karjerai, todėl apie kūdikį net nesusimąsto.  Gali būti ir kitaip. Nepavyko susirasti jai tinkamo  vyro arba nebuvo laiko, negana to, tada dar paėmė ir didžiulę paskolą… Po to prasidėjo buto remontas. Ir taip toliau. Paprastai moterys, kurioms nėra lemta arba sąmoningai nenori tapti mamomis, turi kokią nors kitą svarbią visuomenei misiją. Tai yra, jų gyvenimas taip pat nėra beprasmis ir betikslis. Jos nenori gimdyti, bet gali nuveikti didžiulius darbus  ir net pasiaukoti dėl kitų. Kitaip tariant, dažnai tampa „motinomis“ kitiems žmonėms. Nepaisant to, jas neretai kankina kaltės jausmas dėl savo bevaikystės. Šį suvokimą kartais lemia tai, kad moteris įsivaikina kūdikį iš vaikų globos namų.

 

parengta pagal mothermag.com

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą