Kokius seksualinius žaidimus žaidžia vaikai

Маži vaikai labai mėgsta tyrinėti savo kūną, o vyresnio amžiaus vaikams patinka apžiūrinėti vienas kitą. Tokį pažinimo poreikį ne taip ir lengva nuslopinti. Mat akivaizdūs vyriškos ir moteriškos lyties anatomijos skirtumai išmuša vaikus iš vėžių ir kelia smalsumą. Todėl jie vėl ir vėl apžiūrinėja save, norėdami įsitikinti, kad su jais viskas tvarkoje.

Net jei ir viskas tampa aišku, jie ir   toliau tyrinėja vienas kitą. Prisigalvoja įvairiausių žaidimų. Populiariausias iš jų „Gydytojas ir pacientas“ arba vienas iš vaikų – mama, o kitas – jos sūnus arba duktė. Vaikai gali sugalvoti ir  labiau erotiškų žaidimų, surengdami kolektyvinę apžiūrėjimą tarp priešingos lyties atstovų, – rašoma JAV, Ilinojaus, Čikagos universiteto pedagogikos profesorės  Diane G. Ryals knygoje „Family Life Educator“ („Šeimos gyvenimo pedagogika“).

Gali imituoti net lytinį aktą, patys to nesuvokdami, nes niekada ir nėra jo matę

Tarkim, jūsų vaiko ikimokyklinio ugdymo auklėtojas pranešė gana subtilią situaciją: jūsų sūnelis ar dukrelė žaidė tualete „gydytojus“ ir buvo aptikti tyrinėjant vienas kito genitalijas. Kaip turėtų reaguoti tėvai? Ar tai normalu? Kaip turėtų pedagogai pasikalbėti su vaikais apie tai?

„Pirmiausiai giliai įkvėpkite ir supraskite, kad vaikams labai įdomu žaisti intymių vietų tyrinėjimo žaidimus. Tai ne erotinis elgesys, bet smalsumas. Seksualinis elgesys – nepatogus suaugusiesiems, bet mažiems vaikams jis paprastai yra nekaltas“, – sakė Diane G.Ryals.

Jos teigimu, pradedant. maždaug kai vaikui sueina dveji su puse metų ir tęsiasi iki maždaug septynerių metų, daugumai vaikų smalsu patyrinėti kūno dalių panašumus ir skirtumus su savo bendraamžiais. Jie tiesiog įsitraukia ir linkę atlikti seksualinį tyrimą per žaidimus. Paprastai tai keli žaidimai, kurie daugybę metų nepraranda savo populiarumo, Tai „Rodyti – pasukti” – kai vaikai pakaitomis parodo savo genitalijas abipusiu susitarimu.  „Namai ir šeima“  – kai vieni vaikai mėgdžioja savo mamą ir tėtį, o kiti – tampa jų vaikais ir turi besąlygiškai klausyti, kas jiems liepiama. Pavyzdžiui, nusimauti kelnytes ir parodyti, ar jos švarios. Žaidimą „Gydytojas ir pacientas“ – vaikai pakaitomis žaidžia gydytoją ir pacientą „moksliškai“ tikrindami vienas kito kūno dalis, tarp jų ir genitalijas.

Knygos autorės tvirtinimu, abiems sutikus, tai yra vienam vaikui leidus, kitas ima žaisti jo lyties  organais. Arba abu gali net imituoti lytinį aktą, patys to nesuvokdami, nes niekada ir nėra jo matę.

Diane G. Ryals  neabejoja, kad tėvai paprastai to nežino, net nenujaučia. „Tegul patys prisimena savo vaikystę. Tikriausiai žaidė tokius ar panašius žaidimus. Tačiau sužinojus, ką jų vaikai išdarinėja, greičiausiai apimtų siaubas ir baimė, kad jų namuose gali užaugti tikrų tikriausias sekso maniakas“, – sakė pedagogikos profesorė.

Anot jos, net ir lytiškai švietėjiškai pažengusiems tėvams sunku būtų  be emocijų susitaikyti ar išspręsti, pamačius tokią situaciją. Tai yra tėvai gali ne tik sugėdinti, bet ir nubausti vaiką, kumščiu prigrasinti, kad daugiau tai nepasikartotų.

Tuo tarpu kai kurie šiuolaikiniai tėvai abejoja, ar apskritai verta kištis į vaikų intymius reikalus, galvodami, kad taip tik gali pakenkti savo atžalų būsimam seksualiniam gyvenimui.

„Kai maža mergytė vaikų darželyje smalsiai stebi, kaip jos bendraamžis berniukas, nusimovęs kelnytes, šlapinasi, tai jau galima prilyginti anatomijos pamokai, – sakė Diane G. Ryals. Anot jos, vaikų darželiuose, kur vaikai naudojasi bendru tualetu, jie savo smalsumą patenkina tiesiogiai stebėdami kitus: kaip nusimauna kelnytes, atsisėda ant naktinio puodo ar stovint atlieka gamtos reikalus. Todėl pirmą klasę pradėjęs lankyti vaikas jau būna „seksualiai pasikaustęs“.  „Noras žiūrėti į kitus ir tyrinėti – nebelaikoma vien stebėjimu ir skirtingų lyčių smalsumo patenkinimu. Ir vaikas sunkiai susitvardo su tuo poreikiu, nes jis niekur nedingsta. Nors po kiek laiko jis tarsi savaime išnyksta“, – sakė pašnekovė.

Nuogas kūnas – privati teritorija ir nereikia kiekvienam jį demonstruoti

Pedagogikos profesorės teigimu, jei kuris nors iš tėvų aptiktų berniuką su  nuleistomis kelnytėmis, o mergytę – pakeltu sijonėliu ir apžiūrinėjančiais savo intymias vietas, suriktų iš siaubo: „Ką tu čia dabar išdarinėji?“ –  tikėtina, taip išgąsdintų vaiką, kad šis net pradėtų mikčioti. Maži vaikai daro tai pirmiausiai norėdami suprasti, kodėl berniukas turi tokį lyties organą, o mergaitė ne.

Taigi, netikėtai aptikus vaiką  seksualinių žaidimų įkarštyje reikia švelniai ir atsargiai paaiškinti, kad nuogas kūnas yra jo privati teritorija ir nereikia kiekvienam jį demonstruoti. Tuo pačiu paaiškinkite, kad tikrai neverta nusimauti kelnytes ar kilnoti sijonėlį, kai žaidžia su kitais vaikais.

„Vaiko negalima nei gėdinti, nei juo labiau rėkti ant jo. Bet nereikia ir apsimesti, kad nieko neįvyko arba nieko nesupratote. Todėl galima pasakyti jam: „Ar tau neatrodo, kad dabar šalta vaikščioti be kelnyčių“. Vaiko reikia paprašyti apsirengti ir atvirai aptarti tą situaciją: „Taip negalima daryti. Jei tave tai domina, paklausk mūsų ir mes tau viską paaiškinsime. Negalima ir vienas kitą nurenginėti“, – aiškino auklėjimo subtilybes Diane G. Ryals.

Anot jos, net jei ir neteko būti seksualinio žaidimo liudytojais, užsiminkite ir  pasikalbėkite su savo vaiku apie tai ramiai ir švelniai. Paprašykite savo vaiko papasakoti, kaip jis žaidžia su kitais vaikais darželyje. Net jei ir neišgirdote nieko „pasibaisėtino“, vis tiek paaiškinkite, kad tai, kas yra jo, neturi matyti kiti. Paaiškinkite, kad drabužėlius vaikai paprastai nusirengia eidami maudytis, miegoti ar kai apžiūri gydytojas, mamytei stebint. Ramiai paaiškinus, nekaltinant vaiko, galima apriboti vaikų seksualinius eksperimentus be jokios žalos pačiam vaikui. „Galų gale nepamirškite vaiko apkabinti ir pasakyti, kad labai jį mylite“, – pridūrė pedagogikos profesorė.

Vaikai, vartojantys intymaus pobūdžio keiksmažodžius, jaučiasi suaugusiais

Nei vienas tėvas nenori, kad jo vaikas nuo mažumės girdėtų kitų vartojamus necenzūrinius žodžius. Kad ir kaip keistai benuskambėtų, bet mažyliams draudžiami žodžiai skamba išraiškingai ir spalvingai, o juos girdėdami iš savo tėvų,  jaučiasi svarbūs ir reikšmingi. Kai vaikai vartoja nepadorius žodžius, turinčius intymų atspalvį, pavyzdžiui, by…, pi… ir panašiai, jie jaučiasi tarsi būtų suaugę, savarankiški ir nepriklausomi.  Tačiau tėvai turi principingai elgtis tokiais atvejais: aiškiai pasakyti savo vaikui, kad necenzūriniams išsireiškimams ne vieta jo kalbėsenoje. Pavyzdžiui, tėtis gali pasakyti: „Tų žodžių nevalia ištarti prie moterų. Tai nepraustaburnių vyrų kompanijose kalba“.  O mama gali patarti: „Man apskritai nepatinka tokie žodžiai. Aš žinau, kad berniukai vartoja juos, bet geriau būtų, jei negirdėčiau jų. Palaikyk juos kur nors kitur. Mūsų namuose tokių žodžių neturėtume girdėti“. Таip mes pripažinsime ir gerbsime vaiko norus, bet tuo pačiu ir pasuksime teisinga kryptimi jo elgesį.

Neseniai buvo atlikta anoniminė apklausa apie vaikų seksualinius žaidimus ir žaidimų patirtį tarp 300 studentų. 85 proc. respondentų prisipažino žaidę vaikystėje seksualinius žaidimus.  44 proc. apklaustųjų apibūdino savo lytinį vaidmenį, žaidžiant seksualinius žaidimus tarp skirtingų lyčių. Per tyrimą taip pat paaiškėjo, kad  daugiausiai respondentų vaikystėje žaidė seksualinį žaidimą „Gydytojas ir pacientas“.

„ Atminkite, kad smalsumas, o ne erotika, paprastai motyvuoja mažus vaikus žaisti seksualinius žaidimus. Didžiausias tikėtinas pavojus vaikams, žaidžiantiems seksualinius žaidimus, kaip suaugusieji reaguoja. Jei atsakymas būna per griežtas, per stiprus, staigus ar pasibjaurėtinas, vaikas gali ne juokais išsigąsti, jaustis kaltu, o ilgainiui ir apskritai pradėti iškreiptai žiūrėti į seksualinius santykius“, – sakė pedagogikos profesorė.

Nuotr. likar-info