Anot mokslininkų, spalvų pasirinkimą gali įtakoti kultūros normos. Kultūrose, kur rožinė laikoma priimtina spalva naujagimei mergaitei, o mėlyna – berniukui, vaikai nuo lopšio pripranta prie šių spalvų gausos savo drabužiuose ir net aplinkiniuose daiktuose. Archyvo nuotrauka

Ar tiesa, kad vyrams labiau patinka mėlyna, o moterims rožinė? Beje, šios dvi spalvos vaidina svarbesnį vaidmenį mūsų gyvenime, nei įprasta manyti.

Vaikiškų drabužių parduotuvėje nesunkiai rasite skyrių mergaitėms – dauguma joje pristatomų prekių yra rožinės spalvos. Kodėl  ir merginas nenumaldomai traukia rožinė. Ar potraukis tam tikrai spalvai yra įgimtas?- rašo bbc.com.

 

Ikimokyklinukai pradeda suvokti savo lytį

Ne vienas mokslinis tyrimas skirtas įvairių amžiaus grupių spalvų pasirinkimams išsiaiškinti. Dauguma JAV atliktų tyrimų rodo, kad abiejų lyčių vaikus iki pat ikimokyklinio amžiaus traukia pagrindinės spalvos, tokios kaip rožinė ir mėlyna. Rožinė spalva šioje grupėje nėra pati paklausiausia, nors pasirenkama dažniau nei ruda ar pilka. Vienų tyrimų duomenimis, ikimokyklinukų populiariausia spalva yra mėlyna, kitų – raudona. Tačiau spalvų pasirinkimų ryšys su eksperimento dalyvių lytimi nebuvo nustatytas.

2007 metais Niukaslio universiteto (JK) mokslininkai ta pačia tema apklausė suaugusiuosius. Kaip manote, ar dauguma moterų renkasi rožinę ar bent jau raudoną spalvą? Nieko panašaus. Populiariausia spalva – tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų – buvo mėlyna. Tačiau vidutiniškai moterys dažniau nei vyrai rinkosi raudonus atspalvius. Tyrimo autoriai iškėlė hipotezę, kad kadangi moterys nuo priešistorinių laikų buvo maisto ieškotojos, jų šviesos spektro suvokimas tradiciškai buvo derinamas su prinokusių uogų raudonų atspalviu.

Tiesa, iki galo neaišku, kaip tai gali paveikti šiuolaikinių moterų pomėgius. Galbūt jie prisidėjo prie gebėjimo atskirti raudonus atspalvius ugdymo, tačiau šiai logikai trūksta grandies. Ne visos raudonos uogos yra skanios ir sveikos, kai kurios – nuodingos, tad kodėl moterims raudona turėtų patikti labiau nei kita spalva?

Anot mokslininkų, spalvų pasirinkimą gali įtakoti kultūros normos. Kultūrose, kur rožinė laikoma priimtina spalva naujagimei mergaitei, o mėlyna – berniukui, vaikai nuo lopšio pripranta prie šių spalvų gausos savo drabužiuose ir net aplinkiniuose daiktuose. Dėl to sunku suprasti, ar potraukis tam tikrai spalvai, kuris pasireiškia vėlesniame gyvenime, yra įgimtas. Į šį klausimą bandė atsakyti 2011 metais atlikto tyrimo autoriai.

Vienerių metų berniukams ir mergaitėms buvo parodytos poros identiškų daiktų (apyrankės, tablečių dėžutės ar nuotraukų rėmeliai), kurių vienas buvo rožinis, o kitas – skirtingos spalvos. Vaikai rožinį daiktą rinkosi ne daugiau nei bet kurį kitą. Dvejų metų ir vyresnių vaikų grupėje mergaitės dažniau pirmenybę teikė rožinei spalvai, o ketverių metų berniukų grupėje rožinės spalvos buvo visiškai atsisakyta. Būtent tokiame amžiuje ikimokyklinukai pradeda suvokti savo lytį, išskirti ją tarp aplinkinių ir atidžiau pasidomėti, kurios spalvos labiau apibrėžia berniukus, o kurios – mergaites. Pasirodo, net ir maži vaikai rodo pirmenybes, būdingas grupei, kuriai jie priklauso – kaip ir suaugusieji.

Šis reiškinys buvo nustatytas kito tyrimo metu, kurio metu trejų-ketverių metų vaikai darželyje buvo suskirstyti į dvi grupes. Viena grupė buvo apsirengusi rožiniais marškinėliais, kita – mėlynais. Vienoje iš grupių mokytojos nuolat sutelkė vaikų dėmesį į marškinėlių spalvą. Dėl to trijų savaičių eksperimento pabaigoje vaikai pradėjo rinktis viską, kas buvo susijusi su tam tikra spalva. Ir tai tik po trijų savaičių.

O naujagimio lytis tampa pagrindiniu diskusijų objektu net ankstyvose nėštumo stadijose. Kai sužinome apie vaiko gimimą, mus domina vienintelis klausimas: berniukas ar mergaitė?

Žinoma, galima ginčytis, kad tam tikros spalvos buvimas vaikų aplinkoje ankstyvosiose raidos stadijose iš esmės neturi reikšmės, tačiau iš tikrųjų šis veiksnys netgi gali turėti įtakos suaugusiųjų santykiams su vaikais.

 

Kartais merginos renkasi rožinę spalvą vien todėl, kad taip įprasta

Vieno žinomo eksperimento metu moterys skirtingai elgėsi su tais pačiais kūdikiais, priklausomai nuo to, ar kūdikiai buvo aprengti rožine ar mėlyna spalva. Jei drabužių spalva buvo mėlyna, moterys nesąmoningai su vaiku elgėsi kaip su berniuku – daugiau dėmesio skyrė žaidimams su fizinio aktyvumo elementais. Su tuo pačiu vaiku, aprengusiu rožine spalva, moterys daugiau glaudėsi ir leido žaisti su lėlėmis.

Tačiau kaip su pasakojimais, kad prieš šimtą metų maži berniukai buvo aprengiami  rožine spalva, o mergaičių spintoje ši spalva ėmė vyrauti visai neseniai?  Psichologijos populiarintojas Christianas Jarrettas savo naujoje knygoje „Didieji smegenų mitai“ rašo, kad italų psichologui Marco del Guidice’ui, kuris bandė įsiskverbti į mito esmę, pavyko rasti tik keturias trumpas citatas žurnale, apibūdinančiame rožinę kaip pageidaujamą  berniukų spalvą. Be to, dviejose citatose, jo nuomone, rožinę galima būtų supainioti su mėlyna. Prieštaringas teiginys, tačiau yra ir įtikinamesnių įrodymų – 1800–2000 metais JAV ir Didžiojoje Britanijoje išleistų penkių milijonų knygų duomenų bazėje nerasta nė vienos frazės „rožinė berniukui“, nors frazė „rožinė mergaitei“ atsiranda vis dažniau nuo 1890 metų.

Todėl tyrėjai padarė išvadą: kartais merginos renkasi rožinę spalvą vien todėl, kad taip įprasta.

Rožinės spalvos susiejimas su moteriškumu taip pat gali turėti neigiamų pasekmių, jei naudojama netinkamai.

Rožinė dažnai naudojama krūties vėžio kampanijų vizualizacijoje, tačiau Roterdamo Erasmuso universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad kai moterims rodomos reklamos, kuriose dominuoja rožinė spalva, jos rečiau susimąsto apie riziką pačios susirgti ir rečiau aukoja labdarai – organizacijoms, remiančioms krūties vėžiu sergančias pacientes.

Pasak mokslininkų, esmė ne ta, kad moterims nepatinka rožinė spalva, o tai, kad ji pernelyg įkyriai primena jų lytį. Moteriai netiesiogiai susidaro įspūdis, kad reklama kelia grėsmę jai asmeniškai. Dėl to suveikia gynybos neigimo mechanizmas.

Tačiau yra bent viena sritis, kurioje rožinės spalvos naudojimas tinka moterims taip pat, kaip ir vyrams. 2002 metais Šveicarijos mokslininkai, užsibrėžę padidinti visuomenės susidomėjimą dalyvauti įvairiose apklausose, priėjo prie išvados, kad popieriaus, ant kurio spausdinamos anketos, spalva daugeliu atvejų neturi reikšmės. Tačiau jei anketos buvo spausdinamos ant rožinio popieriaus, jas užpildytas grąžino 12proc. daugiau žmonių. Matyt, spalvos vis dar turi daug didesnę įtaką mūsų elgesiui, nei manome.

 

2 KOMENTARAI

Komentuoti: 2matthew Atšaukti atsakymą

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą