Ką tėvai ir jų atžalos kalba apie seksą paauglystėje

Tėvai dažnai nerimauja ir bijo, kad jų vaikai gali per anksti pradėti lytinius santykius, kurie neretai baigiasi ir nepageidautinu nėštumu ar ligomis, perduodamomis lytiniu keliu.  Be to, esant laisvai prieigai prie pornografijos portalų, atžalos pasisemia iš ten, švelniai kalbant, ne pačių geriausių dalykų. Tuo tarpu britų sociologai surengė nuotoliniu būdu apklausą tarp 16-20 metų jaunuolių ir jų tėvų, norėdami išsiaiškinti, ką jie galvoja apie seksą apskritai. Paaugliai ne tik papasakojo, ką galvoja apie seksą bet ir kodėl jų tėvai bei apskritai suaugusieji  neįvertina jų prioritetų gyvenime. Kai kuriuos atsakymus pateikiame jūsų dėmesiui.

paauglės motina, 43 metų

„Mano dukteriai po mėnesio sueis 18 metų, bet iki šiol ji dar nebuvo užmezgusi rimtų santykių nei su vienu vaikinu. Be to, ir jos draugės nepalaiko santykių su vaikinais. Net ir nesistengia tą padaryti. Jos draugai apskritai ignoruoja bet kokį poravimąsi ir romantiką. Aš galvojau, kad tai – didelio užimtumo  ir rimto mokymosi krūvio pasekmė, kad negalvoja apie draugystes ir meiles. Be to, paklausus paaiškėjo, kad jiems seksas ne taip ir svarbu“.

А., vaikinas, 18 metų

„Aš pirmą kartą turėjau lytinių santykių, kai man buvo 16 metų. Ir nuo tada turėjau penkias partneres. Dvi iš jų buvo vyresnės už mane, dvi bendraamžės ir viena jaunesnė.  Per tą laiką aš galutinai įsitikinau, kad man seksas nėra svarbus dalykas, kadangi nepatyriau  jame jokio malonumo. Nei su viena iš jų nepatyriau meilės jausmo. Tai greičiau buvo draugiškas seksas. Tai reiškia, kad tarp mūsų nebuvo ir nesiejo nei įsimylėjimo jausmas, nei noras būti „visam laikui ar amžiams“. Žvelgiant iš kitos pusės, jei malonu dviese. tai kodėl nepermiegojus?! Tai tas pats, kaip kartu nueiti į kiną ar kavinę: maloniai praleidome laiką ir išsiskirstėme. Bet aš ir to atsisakyčiau, jei draugė pasakytų“.

N., mergina, 20 metų

„Aš pirmą kartą išmėginau seksą, kai man buvo 14 metų. Vaikinas buvo vyresnis už mane. Man nepatiko. Kitam mano vaikinui  buvo 16 metų. Mes draugavome pora metų. Paskui jis išėjo į armiją. Galvojau laukti jo, bet įsimylėjau kitą vaikiną. Dabar mes mylime vienas kitą ir gyvename kartu po vienu stogu. Galvoju, kad seksas – nėra pagrindinis dalykas santykiuose. Svarbiau, kad būtų abipusė pagarba. Visai be sekso tikriausiai irgi nenorėčiau. Bet jei ir nebūtų intymių santykių, tikriausiai nepalikčiau savo vaikino. Žinoma, jei būtų abipusė meilė. Kartais mes kalbamės su draugėmis apie seksą ir vaikinus ir išsiaiškinome, kad tarp jų – daugiausiai draugiškas seksas. Tai yra be jokių įsipareigojimų ir meilės. Beje, vaikinams tokie santykiai patinka labiau. O merginos ir be sekso gerai jaučiasi“.

М., mergina, 18 metų

Мan 18 metų ir iki šiol dar neturėjau lytinių santykių. Man tai neįdomu. Draugavau su vienu vaikinu, paskui su kitu, mes bučiavomės, buvome apsikabinę ir to pakako per akis. Buvo ir intymesnių glamonių, bet be sueities. Bet nei vaikinui, nei man nebuvo jokio noro, kaip čia pasakius, „peržengti ribas“. Kodėl? Neslėpsiu, bijojau pastoti. Be to, galvojau, o jei vaikinas turi „pasigavęs“ kurią nors ligą. Juk nepaprašysi pažymos… Galų gale grynai fiziologinį malonumą galiu suteikti sau pati. Be to, ne viena draugė pasakojo, kad po sekso vaikinai pradeda galvoti, jog esi jo nuosavybė. Ir jei pradėtum draugauti su kitu, pakeltų pavydo sceną. Taip kad aš tikriausiai, kaip ir mano teta, būsiu nekalta, kol ištekėsiu ir sukursiu šeimą. Kada tai bus? Galvoju, kad niekada…“

Е., mergina, 19 metų

„Aš dar neturėjau lytinių santykių, nors draugams ir meluoju, kad jau seniai džiaugiuosi sekso malonumais. Antraip nepatogu, tarsi ir laikas būtų. Iš tikrųjų manęs netraukia intymus artumas.  Nors esu normali, tai yra iš išvaizdos, linkusi bendrauti. Turiu draugių, mėgstu vakarėlius, todėl su vaikinais susipažįstu be didelių problemų. Bet aš vis tiek nenoriu artimų santykių, o seksas man – tai visiškas pasitikėjimas savo partneriu.  Kaip galima visiškai pasitikėti žmogumi, praėjus 2-3 mėnesiams nuo pažinties pradžios? Man pasisekė su vaikinu, su kuriuo susipažinau ne taip ir seniai. Jis suprato mane, kai pasakiau, kad man nereikia sekso. Bet mes galime gerai kartu praleisti laiką ir be sekso. Nežinau, ar jis turi lytinių santykių man nežinant. Bet jis panašus į mane, nes taip pat nemėgsta bereikalingo intymaus artumo. Kol kas taip, o ilgainiui – laikas parodys“.

L., vaikinas, 17 metų

„Aš iš viso turėjau keturis kartus lytinių santykių ir nesupratau, kodėl dėl to reikalo tiek daug triukšmo. Na, neslėpsiu, malonu, bet man pagulėti kojas ištiesus karštoje vonioje – maloniau.  Arba žiūrėti naują kovinį filmą. Galų gale klausyti malonią muziką.

O dėl to reikalo, tai kiek reikia įdėti pastangų, viską organizuoti! Ieškoti „laisvo ploto“, kad lova būtų patogi, nepradėtų girgždėti, kad sienos būtų „ne kartotinės“ ir kaimynai nepradėtų belsti. Juk aplink žmonės. Mūsų kaip tik tas atvejis, kai visi apie visus ir viską žino.  Pradės eiti apkalbos, gandai. Ne, ačiū, man to nereikia. Ne tas malonumas, dėl kurio būtų galima sau įsivaryti „hemorojų“.

Beje, prieš kiek laiko vaišinomės bare su draugais ir ėmėme kalbėtis apie tai. Jei trumpai, iš mūsų ketveriukės ( aš – jauniausias, o vyriausiam – 21 metai) nei vienas nesuprantame kur čia šuo pakastas. Vyriausias draugas sakė, kad turėjo „draugišką‘ seksą. Tai yra turi „fainą“ draugę, su kuria mokėsi kartu, bet kartais ir miegodavo kartu.  Bet jokių rimtų santykių iki šiol neturi nei su viena mergina. O kiti vaikinai sakė, neturi sekso ir nenori“.

D., vaikinas, 20 metų

„Kartais turiu „draugišką“ seksą ir nesiskundžiu. Kartą buvome susirinkusi linksma kompanija. Po to draugai ėmė skirstytis, o viena mergina pasiliko. Mes pokštavome, pasakojome anekdotus, žiūrėjome pornografijos filmą kompiuteryje. Bet po to taip nutiko, kad permiegojome. Paskui ji pasakė, kad tas reikalas sugadins mūsų draugystę, o draugauti kaip su vaikinu ji nenorinti. Ir supratau, kad galvoju tą patį. Taip palengvėjo, tarsi akmuo būtų nusiritęs nuo krūtinės.  Nuo to laiko mes jau metai ar net ilgiau kaip susibėgame. Bet kartais ir linksminamės atskirai. Kai susitinkame, kartais permiegame, o kartais ir ne.  Tai nebūtina. Nes pirmiausiai mes esame draugai“.

A., mergina, 17 metų

Pirmą kartų turėjau lytinių santykių, kai man buvo 16 metų. Ir man tikriausiai pasisekė su pirmu vaikinu, nes buvo smagu.  Todėl, jei būtumėte paklausę anksčiau,  būčiau sakiusi, kad seksas – tai vos ne didžiausias mano gyvenimo džiaugsmas.

Bet po kiek laiko su tuo vaikinu išsiskyrėme, o po to turėjau ne vieną karčia patirtį.  Neaprašysiu konkrečiai, bet tai buvo nemalonu ir net skausminga. Ir tada aš pagalvojau: negi taip ir bus visą likusį gyvenimą?  O jei toliau, dar blogiau? Kam man kankinti savo kūną?  Žinau, kaip galima pasidaryti pačiai malonumą arba užsisakyti internete pora sekso žaisliukų ir džiaukis.

Anksčiau dar galvojau, kad neturint lytinių santykių ilgą laiką, turėsiu sveikatos problemų. Bet neturiu jokių problemų. Žodžiu, jei man tektų pragyventi visą gyvenimą be sekso su vyru, nenusiminsiu“.

Post Scriptum

Nežinia, ar galima iš pateiktų laiškų daryti kokias nors išvadas, bet tikrai reikia padėkoti visiems apklausos dalyviams už atvirumą. Tikėkimės, kad taip ir buvo, kaip jie parašė. Išeina, kad dabartiniai paaugliai labiau domisi kitais dalykais nei seksu?  O gal baiminasi ir dėl galimų pasekmių – nepageidautino nėštumo ir ligų, perduodamų lytiniu keliu…