Įsimylėjėlių žudikas: nepagaunamo maniako tapatybė buvo nustatyta praėjus 50 metų ir visus pribloškė, paaiškėjus, kas jis

Šeštajame dešimtmetyje Kaliforniją terorizavęs maniakas laiškuose spaudai save vadino Zodiaku, tačiau visi šalies gyventojai pašiurpo dėl kitos serijinio žudiko žinutės. Kodėl policijai pavyko nustatyti Zodiaką tik po 50 metų? Ir kokie buvo nusikaltėlio motyvai, sužinosite perskaitę šį straipsnį, rašo journal-news.com.

Įsimylėjėlių kūnai buvo aptikti netrukus po žmogžudystės

Apie vieną garsiausių serijinių žudikų JAV istorijoje ilgą laiką buvo mažai žinoma – penkiasdešimt metų po baisių nusikaltimų virtinės policija, deja, negali įvardyti nei tikrojo žiauraus žudiko vardo, nei apibūdinti jo išvaizdos. Įdomu tai, kad maniakas išsirinko sau Zodiako pseudonimą, kurį parašė savo laiške vienam Kalifornijos laikraščiui. Skirtingi nužudymo būdai, jo paties slapti ženklai ir užšifruotos žinutės – Zodiako byla išliko vienu paslaptingiausių nusikaltimų Amerikoje.

Tačiau 2021 metų spalio 6 dieną grupė privačių detektyvų netikėtai paskelbė, kad tapo žinoma maniako tapatybė.

Zodiako istorija prasideda 1968 metų gruodžio 20 dieną – būtent tą dieną serijinis žudikas įvykdė savo pirmąjį nusikaltimą ir padėjo pamatus užsitęsusiam tyrimui, kuris daugelį metų nedavė ramybės visai JAV policijai.

Pirmosiomis nusikaltėlio aukomis tapo du žmonės – įsimylėjusi pora, į pirmąjį pasimatymą išvykusi prie vaizdingo Hermano ežero. Tačiau romantiškas vakaras baigėsi tragiškai – vos sutemus, prie 16-metės Betty Lou Jensen ir  17-mečio  Davido Faraday automobilio priėjo nepažįstamas asmuo su ginklu rankoje. Žudikas liepė jauniems žmonėms išlipti iš automobilio. Po to vyras nušovė Davidą, o paskui pasivijo ir nužudė Betty. Įsimylėjėlių kūnai buvo aptikti netrukus po žmogžudystės, tačiau policijai nepavyko sugauti nusikaltėlio. Tai buvo Zodiako darbas.

Kitas Zodiako nusikaltimas –  jo nužudyti Darlene Ferrin ir Michaelas Magjo, kurie taip pat nusprendė leisti laiką vieni prie to paties Hermano ežero. 1969 metais liepos 4 d. įsimylėjėliai nuvažiavo į „Blue Rock Springs“ parką ir sustojo prie vandens. Apie 23 valandą prie automobilio priėjo vyras ir penkis kartus šovė į jaunuolius iš pistoleto „Luger“. Po to paleido dar du kontrolinius šūvius ir pabėgo iš nusikaltimo vietos. Mergina iškart mirė, o Michaelas, nepaisant patirtų sužalojimų, sugebėjo išgyventi.

Būtent ši žmogžudystė ir atvedė policiją  prie versijos, kad mieste šienauja gyvybes serijinis žudikas. Tuo metu jo sąskaitoje jau buvo keturios aukos, nes rašysena ir nusikaltimo ginklas rodė, kad abiejų nusikaltimų epizodus įvykdė tas pats asmuo. Beje, po kelių valandų policininkų spėjimai pasitvirtino. Apie 1 valandą nakties vietos policijos nuovada sulaukė anoniminio skambučio – kitame laido gale buvęs asmuo pranešė apie dviejų jaunuolių nužudymą parke. Taip pat pasakė, kad prisiima atsakomybę už šį nusikaltimą.

Policija iš karto ėmėsi veiksmų – pavyko surasti taksofoną, iš kurio buvo skambinta. Kaip paaiškėjo, žudikas skambino iš savo aukos Darlene Ferrin namų. Taip pat policijos nuovadoje buvo užfiksuotas pokalbis su nusikaltėliu, o vėliau dispečerė pastebėjo, kad skambinančiojo kalba buvo tarsi iš anksto paruošta. Be to, pats žudikas kalbėjo labai ramiai, net monotoniškai.

Tačiau operatyvi policijos reakcija nedavė jokių rezultatų – serijinio žudiko tapatybė vis dar buvo paslaptis, o naujų įrodymų rasti nepavyko. Tačiau tų pačių metų liepos 31 dieną pats maniakas nusprendė apie save priminti. Tą dieną trijų leidinių – „Vallejo Times-Herald“, „San Francisco Chronicle“ ir „San Francisco Examiner“ redakcijos gavo tris bauginančias žinutes, kuriose buvo informacijos apie žmogžudystes automobiliuose. Laiškų autorius, prisistatęs Zodiako vardu, teigė esąs atsakingas už šiuos nusikaltimus. Be to, visose trijose žinutėse buvo užšifruoti fragmentai, kuriuose, pasak maniako, buvo paslėpta jo pavardė.

Zodiakas pareikalavo, kad leidiniai paskelbtų jo laiškus ne vėliau kaip rugpjūčio 1 dieną. Priešingu atveju jis grasino nužudyti mažiausiai 12 žmonių. Kartu su miesto policijos departamentu laikraščiai nusprendė sutikti su Zodiako sąlygomis. Paskirtą dieną miestas pašiurpo nuo žudiko pranešimų, išspausdintų pirmuosiuose populiarių leidinių puslapiuose.

Savo žinutes pasirašydavo neįprastu ženklu – mažu apskritimu, kuriame buvo kryžius

Po šešių dienų Zodiakas atsiuntė dar vieną laišką, kuriame rašė, kad dabar situaciją valdo. Taip pat teigė laukiantis, kol apie jį bus sukurtas filmas.

„Gerbiamas redaktore, Zodiakas kalba su jumis. Aš vėl su jumis. Pasakykite Herbui Cohenui (amerikiečių prodiuseriui), kad grįžau ir visada buvau čia.  Toschis (San Francisko policijos departamento inspektorius Dave‘as Toschis) yra geras, bet jis greitai pavargs mane vaikytis. Laukiu gero filmo apie mane. Kas mane suvaidins? Aš kontroliuoju įvykius. Pagarbiai (kryžiaus ženklas apskritime)“.

Maniakas savo žinutes pasirašydavo neįprastu ženklu – mažu apskritimu, kuriame buvo kryžius. Šio parašo reikšmė taip pat vis dar nežinoma, tačiau kai kurie ekspertai mano, kad tai garsios amerikiečių kompanijos „Zodiac“ logotipas, įkvėpęs žudiką. Beje, policijai nepavyko iššifruoti nė vienos iš trijų kriptogramų, kurias Zodiakas atsiuntė su pirmomis trimis raidėmis. Tačiau, panašu, tai pavyko padaryti dviem miesto gyventojams – matematikos mokytojui Donaldui Gardenui ir jo žmonai Betty. Rugpjūčio 8 dieną sutuoktiniai paskelbė dviejų maniako žinučių, kuriose buvo rašoma, kad jam patinka žudyti žmones, stenogramas, o jo aukos taps jo vergais pomirtiniame gyvenime.

Tų metų rudenį Zodiakas vėl įvykdė nusikaltimą – netoli Beryso ežero Napoje jis užpuolė 20 metų Brianą Hartnellą ir jo mylimąją Cecelią Ann Shepard. Žudikas, ginkluotas ginklu ir peiliu, porai pasakė, kad yra pabėgęs nusikaltėlis ir ketina pavogti jų automobilį. Tačiau po to, kai Zodiakas surišo Brianą ir Cecelią, jis su jais susidorojo šaltakraujiškai. Po to maniakas ant savo aukų automobilio pavaizdavo perbrauktą apskritimą su kryžiumi ir dingo. Brianui Hartneliui pavyko išgyventi, tačiau pakeliui į ligoninę mirė jo mylimoji. Policija apklausė išgyvenusįjį ir iš jo žodžių padarė apytikslį nusikaltėlio fotorobotą.

Praėjus kelioms valandoms po nusikaltimo, Zodiakas paskambino į policijos skyrių ir papasakojo, ką padarė. Policijai pavyko surasti taksofoną, iš kurio buvo skambinta, tačiau tai niekaip nepadėjo tyrimui. Tiesa, tyrimui vadovauti pavestas policijos departamento pareigūnas Kenas Narlowas sudarė psichologinį serijinio žudiko fotorobotą ir apibūdino pagrindines jo savybes. Tarp kurių buvo potraukis vandens telkiniams – visi nusikaltimai įvykdyti prie vandens telkinių. Taip pat jo aukų pasirinkimas – nusikaltėlis sąmoningai rinkdavosi tik poras, meiliai sėdinčias savo automobiliuose. Be to, Narlowas atkreipė dėmesį į nusikaltėlio ginklą, kuris buvo nebūdingas tipiškam maniako įvaizdžiui.

1969 metų spalio 11 dieną Zodiakas įvykdė savo paskutinę įrodytą žmogžudystę, kuri šįkart skyrėsi nuo ankstesnių. Tądien Zodiako nusikaltimo auka tapo taksistas Paulas Steinas, kurį maniakas nušovė iš „Luger“ pistoleto, pavogė piniginę ir nupjovė nedidelį marškinių gabalėlį. Šios žmogžudystės liudininkai buvo grupė paauglių, kurie policijai pasakojo matę iš taksi išlipantį juodaodį. Policija iššukavo netoliese esančias vietoves, tačiau pakeliui sutiko tik vieną praeivį, kurio išvaizda neatitiko liudininkų aprašymo.

Po kelių valandų Zodiakas paskambino į policijos nuovadą  ir nusprendė pasityčioti iš pareigūnų. Jis pasakojo, kad iškart po taksisto nužudymo prie jo priėjo du policininkai, kurie uždavė klausimų apie nusikaltimą, tačiau įtarti jį net neatėjo į galvą. Kaip paaiškėjo iš Zodiako žodžių, išlipdamas iš taksisto automobilio jis buvo užsidėjęs kaukę, todėl paaugliai tamsoje jį supainiojo su afroamerikiečiu.  Policijos pareigūnus ištiko šokas, sužinojus, kad maniakas, galima sakyti, jau buvo jų rankose. Po to žudikas kurį laiką slapstėsi.

Zodiako laiškai nustojo ateiti, tačiau tyrimas tęsėsi dar daug metų

Tiesa, Zodiako tyla truko neilgai. Po kelių dienų jis išsiuntė laišką „Kronikos“ redakcijai su kruvinų Paulo Steino marškinių gabalėliu, taip pat atskleidė keletą nusikaltimo detalių, kurios buvo žinomos tik policijai. Po to žudikas 1969–1974 metais išsiuntė dar apie dvidešimt laiškų, tarp kurių – atvirukas su neiššifruojama kriptograma. Taip pat septynių puslapių apimties tekstas, kuriame Zodiakas kalbėjo apie taksisto nužudymą. Galų gale prisipažinimai, kad jis įvykdė dar 36 žmogžudystes, dėl kurių, beje, kaltu nepripažino. Be to, kai kurie detektyvai mėgėjai netgi užsiminė, kad Zodiakas – ne vienas nusikaltėlis, o visa žudikų gauja, kuri tikriausiai priklausė kokiai nors sektai. Kiek vėliau vienas iš tyrinėtojų iškėlė versiją, kad Zodiakas buvo Charleso Mansono įkurtos Šeimos sektos narys.

Deja, visos iškeltos versijos nebuvo nuoseklios, o po daugelio metų žiaurus žudikas taip ir nebuvo sučiuptas – visi rasti įkalčiai ir likę gyvi liudininkai nepadėjo policijai žengti į priekį tiriant rezonansinę bylą. Galbūt tai lėmė tuometinių modernių technologijų trūkumas, o galbūt ir paties nusikaltėlio nusikalstamas talentas.

Po 1974-ųjų Zodiako laiškai nustojo ateiti, tačiau tyrimas tęsėsi dar daug metų. O kai kuriuose JAV rajonuose byla vis dar neužbaigta. Tarp įtariamųjų buvo prievartautojas Arthuras Lee Allenas, George’as Russellas Tuckeris, Louisas Josephas Myersas, Jackas Terrence’as ir George’as Hodelis – detektyvo Steve’o Hodelio tėvas.

Vėliau pareiškė, kad Hodelis vyresnysis  ir yra Zodiakas.  Beje, paskutinis Zodiako laiškas buvo išsiųstas advokatui Melvinui Belliui. Jame buvo emocingas žudiko pagalbos prašymas. Zodiako laiške buvo teigiama, kad jis „praranda kontrolę“ ir gali atimti 9 ir 10 aukų gyvybes.

Sensacinga byla sulaukė didesnio dėmesio, todėl nenuostabu, kad apie paslaptingą serijinio žudiko istoriją parašyta daug kūrinių ir nufilmuoti keli didelio masto filmai. Tarp jų Davido Fincherio „Zodiakas“, Dono Siegelio „Purvinasis Haris“, Martino McDonagho „Septyni psichopatai“ ir daugelis kitų.

Beje, visai neseniai, praėjusių metų spalio 6 d. grupė žurnalistų, kriminologų ir buvusių detektyvų, pasivadinusių „The Case Breakers“, pranešė, kad pagaliau nustatytas maniako vardas. Pasak bendruomenės narių, po Zodiako kauke slėpėsi tapytojas Gary‘is Francisas Poste‘as.

Pastebėtina, kad tariamą bylos atskleidimą lėmė tyrimas dėl aukos mirties, anksčiau nesusijusios su Zodiako asmenybe – kalbame apie Sheri Jo Bates, kuri 1966 metais buvo nužudyta Riverside. Jos žudikas taip ir nebuvo rastas, tačiau nusikaltimo vietoje palikti įrodymai paskatino „The Case Breakers“ manyti, kad mergina mirė nuo vieno ieškomiausių JAV nusikaltėlių rankos. Faktas yra tas, kad prie aukos kūno buvo rastas dažais išteptas laikrodis. Taip pat būdinga bato žymė, kuri anksčiau buvo rasta prie kitų Zodiako aukų. Pasigilinusi, komanda išsiaiškino, kad netoli nusikaltimo vietos yra ligoninė, į kurią po šautinės žaizdos tą pačią dieną, kai buvo įvykdyta Sheri Jo Bates žmogžudystė, buvo pristatytas kažkoks vyras, vardu Gary’is Francisas Poste‘as.

Palyginus kitus įrodymus, bendruomenės nariai atliko kratą tariamo maniako (kuris, beje, mirė 2018 metais) namuose. Ir rado nuotraukų, kuriose aiškiai matyti randai, atitinkantys Zodiako fotoroboto randus. Taip pat paaiškėjo, kad po nepagaunamo maniako kauke slėpėsi Gary’is Francisas Poste‘as, nes laikrodis, rastas Sheri Jo Bates nužudymo vietoje, buvo išteptas dažais, o Poste,as dirbo tapytoju visą gyvenimą.

Nemažai teismo medicinos ekspertų anksčiau tvirtino, jog Zodiako batai primena kovinius batus. Pasirodo, Gary‘is Francisas Poste‘as buvo oro pajėgų veteranas ir galėjo turėti panašių batų. Atradusi įkalčius, tyrėjų grupė kalbėjosi su  žudiko kaimynais. Nepaisant to, kad nė vienas iš jų negalėjo patvirtinti ar paneigti „The Case Breakers“ versijos, vienas iš vietinių pabrėžė, kad Poste‘as „ visada atrodė keistas ir vedė dvigubą gyvenimą“.

Šiuo metu FTB susilaiko nuo komentarų, nurodydamas, kad byla vis dar nebaigta, tačiau dauguma tyrimą sekusių asmenų yra įsitikinę, kad „The Case Breakers“ dalyviams pavyko žengti didžiulį žingsnį į priekį.

Nuotr. Zodiako aukos:Brianas Hartnellas ir jo mylimoji Cecelia Ann Shepard 9viršuje, kairėje, 16 metų Betty Lou Jensen ir 17 metų David Faraday (dešinėje, viršuje), Darlene Ferrin ir Michaelas Magjo (apašioje, kairėje) ir  Gary’is Francisas Poste‘as.