Spermatozoidas peršasi, o kiaušialąstės reikalas sutikti arba ne

Žinia, kiaušialąstei susijungus su spermatozoidu, įvyksta apvaisinimas ir susidaro embrionas.  Pateikiame jums kiaušialąstės koncepciją arba pasirinkimo laisvę. Gilindamiesi į šią temą galime pasakyti, kad moteriški kiaušinėliai yra labai išrankūs, – rašoma straipsnyje „Did You Know That the Female Egg Chooses the Sperm and Not the Other Way Around?“.

 

Apvaisinimas yra daugiau sąžiningos derybos nei užkariavimas

„Kiaušialąstė pradeda dialogą su spermatozoidu, kuriam tenka kaip reikiant pavizginti uodegą, kol ši sutinka susijungti. Taigi, apvaisinimas yra daugiau sąžiningos derybos nei užkariavimas“, – sako Scottas Gilbertas  – amerikiečių evoliucijos raidos biologas ir biologijos istorikas bei Howardo A. Schneidermano biologijos profesorius Swarthmore koledže.

Jo tvirtinimu, po ilgų tyrimų buvo įrodyta, kad kiaušialąstės, kai tik įmanoma, linkusios pritraukti tik tam tikro tipo spermatozoidus. Tuo pačiu jos įrodė, kad yra išrankios ir pačios nusprendžia, kurį spermatozoidą pasirinkti.

Bet kuri pora, planuojanti susilaukti kūdikio, galvoja, kad spermatozoidai skrieja į kiaušialąstę. Pradėkime nuo pradžių. Spermatozoidai pasiruošę. Kiaušialąstė  taip pat geros formos. Varžybos prasideda! Tai reiškia, kad milijonai spermatozoidų pasileidžia į kiaušialąstės pusę. Kai X chromosoma susitinka su X chromosoma, paaiškėja, kad mergaitė, o kai X chromosoma susitinka su Y – berniukas. Bent taip buvome mokomi mokykloje.

„Iš tikrųjų kiaušialąstė atsisako paklusti. Ji vaidina dominuojantį vaidmenį ir pati pasirenka spermatozoidą! Jei nugalėtojas yra žinomas iš anksto, apie kokias lenktynes galime kalbėti? Paprasčiau tariant, kiaušialąstė jau pasirinko spermatozoido tipą, kuriam bus leista patekti“, – vaizdžiai aiškino Scottas Gilbertas.

Tuo tarpu Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų tyrimų instituto mokslininkų manymu, būtent kiaušialąstė patvirtina arba atmeta spermatozoidą, todėl atranka ląstelių lygiu tampa sunkesnė.

Be to, mokslininkas, dr. Josephas H. Nadeau  per tyrimą taip pat išsiaiškino, kad moteriški kiaušinėliai nėra pasyviai pavaldūs, todėl vaidina kone pagrindinį vaidmenį dauginimosi procese. Anot jo, belieka stebėtis, kad visą šį laiką toks akivaizdus procesas buvo klaidingai interpretuojamas.

Yra ir dar vienas bet… Mendelio dėsnis, kuris dar vadinamas paveldėjimo įstatymu ir pagal kurį kiekvienas iš tėvų neša dvi kiekvieno geno kopijas.

Kitas žingsnis yra „atsitiktinio apvaisinimo“ procesas, kai šie genai atsitiktinai pasiskirsto tarp lyčių ir kiekvienas gauna tik vieną geno kopiją.

 

Šie skirtumai ir sukelia „seksualinę“ trauką tarp spermatozoido ir kiaušialąstės

Tačiau naujausi tyrimai visiškai paneigė šį įsitikinimą. Dr. Josephas H. Nadeau   atliko du atskirus eksperimentus, kurie parodė, kad egzistuoja skirtinga teorija. Jo eksperimentų tikslas buvo gauti specifinius nuspėjamus palikuonių genų derinių procentus (remiantis Mendelio dėsniu, kuriuo nebuvo pasiekta).

Pirmojo eksperimento metu jis pelių patelėms perdavė vieną normalų ir vieną mutantinį geną, padidindamas sėklidžių vėžio išsivystymo galimybę. Vyrams visi genai buvo normalūs. Rezultatas atitiko Mendelio dėsnį.

Bet per antrąjį eksperimentą dr. J. H. Nadeau pasielgė priešingai: patinams jis davė mutantinį vėžio geną, o moterys turėjo normalius genus. Ir tada viskas susitvarkė! Jis nustebo pamatęs, kad tik 27 proc. gavo mutavusį geno variantą, tuo tarpu turėjo būti 75 proc.

Iš to jis padarė išvadą, kad apvaisinimas nėra atsitiktinis procesas ir įrodė, kad egzistuoja mechanizmas, leidžiantis kiaušialąstei pasirinkti spermatozoidus ir su normaliais, ir su mutavusiais genais. Moksliškai tai vadinama „genetiškai šališku apvaisinimu“. Ką tai reiškia?

Dr. Nadeau pateikė du galimus naujos teorijos paaiškinimus.

Pritraukiant spermatozoidą prie kiaušialąstės pagrindinį vaidmenį vaidina folio rūgšties molekulė. Vitamino B (arba folio rūgšties) metabolizmas kiaušialąstėje ir spermoje yra skirtingas. Šie skirtumai ir sukelia „seksualinę“ trauką tarp spermatozoido ir kiaušialąstės.

Kita vertus, prieš eidami į kiaušialąstę, spermatozoidai kurį laiką lūkuriuoja moters reprodukciniame „koridoriuje“. Manoma, kad  tada kiaušialąstė ir padaro taip, kaip jai reikia. Tai yra atsirenka jai labiausiai tinkantį spermatozoidą!

 

parengta pagal brightside.me

 

 

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą