Abortai – būsimo kūdikio nužudymas ar ne?

Pirmiausiai pradėkime nuo to, kad net ir legalūs abortai yra bet kurios gyvybės nutraukimas. Žmogaus gyvenimas prasideda apvaisinus kiaušialąstę. Nuo tos akimirkos jis turi teisę į gyvybę. Kaip ir visi kiti žmonės.

 

 Kažkas pažaidė lovoje, o po to atsikratė juo, kaip nereikalingu daiktu

Žinia, embrionas susiformuoja  ir išauga į sąmoningą žmogų. Ilgainiui jo gyvybė nebent gali nutrūkti nepriklausomai nuo jo valios arba dėl natūralių priežasčių. Žmogaus embrionas negali virsti paukščiu ar žuvimi. Sąmonė neatsiranda gyvūno embrione, užtat neišvengiamai ji atsiras žmogaus embrione. Taigi, embrioną galima palyginti su žmogumi, kuris yra dar be sąmonės. Bet jei nutrauktume gyvo organizmo egzistavimą, tai  jau būtų nužudymas.

Nužudymas yra ir jau gimusio žmogaus gyvybės atėmimas.

Kūdikis, esantis motinos organizme, yra vadinamas zigota, embrionu, vaisiumi. Nes jis dar nėra žmogus. Ir aborto metu jis nėra labai panašus į vaiką. Marsietis, ne daugiau. Embrionas nieko nesupranta, nežino ir nejaučia. Visai tas pats, kai žmogus, paniręs į gilią komą, ir jis tampa „daržove“. Bet jis atjungiamas nuo gyvybę palaikančių funkcijų, kai smegenys miršta. Bet skirtingai nuo embriono, kurio smegenys negyvos, vaisius ilgainiui gali įgyti žmogaus intelektą.

Ar išsivysčiusiame pasaulyje atima negimusio žmogaus gyvybę? Nebent tie, kurie nesaugo gamtos, naikina miškus, gyvūnus… Negi šie žmonės jūsų pasaulyje nelaikomi žudikais ir nėra smerkiami už savo amoralumą? Taigi, ar vis dar abejojate, kad žmogaus embrionas nėra gyva būtybė?

Vaisius  motinos įsčiose yra atskirtas specialia membrana, atskirai vystosi jo organai. Jis gyvena pagal savo programą, įterptą į genus.  Bet nepaisant to, iki gimimo kūdikis yra priklausomas nuo motinos kūno ir organizmo dėl mitybos ir apsauginės aplinkos. Lygiai to paties jam reikia dar ilgai ir po gimimo, kol pamažu įgyja savarankiškumą ir nepriklausomybę.

Be vaikas nėra moters nuosavybė. Tai nėra gyvūnas, kurį galite „gauti“ ar pagimdyti „sau“. Pats žodis „kūdikis“ yra labai svarbus ir reikšmingas, kurį neretai apibendrina, klasifikuoja ir nuasmenina. Pirmiausia tai yra naujos kartos palikuonis – sūnus ar dukra. Kol jis dar negimė, kiti už jį nusprendžia – būti ar nebūti, nes jis nėra atsakingas už save. Jo niekas ir neklausia.

Bet pagimdžius „sau“  be jokios alternatyvos, gali sukelti liūdnų pasekmių, kai vaikas „sau“ taps savarankiškas ir  priešinsis.

Esant tokiam merkantiliniam požiūriui į savo atžalas, nereikėtų nustebti, kad vyrai palieka besilaukiančias moteris. Visada tai yra abipusė problema, o ne todėl, kad jis yra nevykėlis ir bailys.

Ką atsakyti vaikui, kuris sako: „Aš neprašiau manęs pagimdyti“.

Tai reiškia, kad vaikas turi gimti apgalvotai, planuotai ir abipusiu sutarimu.  Jei pora yra sąmoningo amžiaus, tada vienas dalykas turi būti akivaizdus – pagimdyti ir sukurti pilnavertę visuomenės ląstelę.  Bet neretai nutinka visai kitaip. Jauna mergina mylisi su patinkančiu, o gal ir mylimu vaikinu  (kuris, beje, matyt, nežino, kas yra prezervatyvas), o savo fantazijose jau mato jame  „geriausią tėtį“. Tačiau vėliau sužinos, kokia yra žiauri tikrovė. Negimęs kūdikis nėra daiktas ar žaisliukas: kažkas pažaidė lovoje, o po to atsikratė juo, kaip nereikalingu daiktu.  Vaikas  – tai yra meilė, nuolatinė priežiūra, miego trūkumas ir neįtikėtinos finansinės išlaidos. Ar tik dėl to neįtikėtinai daug vienišų, nemylimų, apleistų, psichologiškai nuskriaustų vaikų?

Bet juk ne vyrai kenčia nuo nėštumo toksikozės, gimdymo pasekmių (makšties plyšimo), suglebusių krūtų ir kasdien galvojant, kuo maitinti kūdikį. Kaip pagerinti savo ir jo gyvenimą? Kaip ištempti ne tik save, bet ir savo kūdikį.

Galų gale ne vienas vyras sėkmingai baigia lytinį aktą ir neria neatsisukdamas per duris, o ne vienai merginų tik prasideda didžiausios bėdos ir rūpesčiai. Štai kodėl daug merginų sąmoningai daro abortą. Besilaukiančios supranta, kad labiausiai nukentės jos ir jų kūdikiai, o ne vyrai, nepasirūpinę prezervatyvais.

Tačiau yra vyrų, norinčių vaikų, kurie veda prie altoriaus jau besilaukiančias savo merginas.

Labai tikiuosi, kad kada nors žmonės imsis sąmoningai spręsti santuokos ir vaisingumo klausimą apskritai, o ne „gal neužkibs“, „gal šį kartą praneš pro šalį“…

 

Negimusio kūdikio gyvybė turėtų būti svarbesnė už nežinią

Susiklosčius tokiai situacijai, neretai aiškinama, kad gamtoje suaugusiojo gyvenimas visada yra svarbesnis nei embriono gyvenimas. Gamtoje tai dažnai atsitinka, kai gyvūnai abortuoja savo negimusius vaikus. Pavyzdžiui, bėgdami nuo plėšrūno ir panašiai.

Bet vaikas turėtų būti visą laiką geidžiamas ir mylimas ir jis neturėtų gimti „iš reikalo“. Manau, kad tai yra pats svarbiausias dalykas.

Todėl ko gero pakaktų vyro tik paklausti: „Jei esi abortų priešininkas, kodėl tada nenaudoji prezervatyvų?“.

Teisinė sistema keičiasi taip greitai, kad abortų teisėtumas kurioje nors šalyje tik įgauna pagreitį.

Nors ko gero daugelyje šalių nėščios moters nužudymas laikomas dvigubu nusikaltimu, nes valstybė embrioną laiko gyvybe. Bet tose pačiose šalyse abortai yra leidžiami. Vadinasi, dar anksti padėti lygybės ženklą tarp embriono ir žmogaus.

Nepaisant to, kad mini abortas atliekamas anksčiau nei įprastas abortas, mini abortas  neretai tampa teisėta priemone, sunaikinant žmogaus gyvybę! Embrioną!

Be to, abortų šalininkai tvirtina, kad abortas yra beveik saugiausia operacijos rūšis. Gimdymas yra daug pavojingesnis.

Tačiau nemažai ir merginų, galvojančių, kad vyrai net neturi teisės apie tai kalbėti. Žinoma, ne vyras nusprendžia – daryti ar nedaryti merginai abortą, bet jei jis pasako: „Aš kategoriškai prieš“, vertėtų įsiklausyti į jo žodžius. Kitaip tariant, vyras turėtų ir galėtų laisvai reikštis šia tema, nes mes kalbame ne tik apie moterį, bet ir apie vyrą, be kurio spermatozoidų, vargu ar ji būtų pastojusi. Svarbiausia  – kas laukia jų bendro žmogaus?

Skirtumas tarp  spermatozoido ir embriono yra tas, kad jau 40-tą dieną pastarajam vystosi smegenys ir formuojasi organai.

Ir atminkite, kad nei mokslas, nei mes  vis dar nežinome, ar turime sielą ir kas mūsų laukia po mirties. Jei dvejojate, negimusio kūdikio gyvybė turėtų būti svarbesnė už nežinią. Tačiau jei jūsų pozicija yra objektyviai niūri, tada, suprantama, kodėl  nevertinate kito žmogaus gyvenimo. Bet kokiu atveju visada yra svarbesnis žmogaus visavertis gyvenimas.

Abortas visada yra žmogžudystė ir labai gerai, jei vaikinas tai supranta. Bet jei vaikino ir merginos meilė baigiasi abortu, niekada negalėsite to paaiškinti kitiems savo partneriams, nes jie paprasčiausiai jūsų nesupras. Nes tikrai nieko verti būtų jūsų paaiškinimai, kad dar nebuvote pasirengę pasirūpinti vaiko ateitimi ir (arba) kad vaikas nebuvo pageidautinas ir kad nenorėjote sugadinti visos jo vaikystės, nes jis nuolat būtų jautęs, kad nėra mylimas.

Jūsų užduotis yra įtikinti ne tai, kad elgiatės teisingai, o tai, kad tiesiog neturėjote kito pasirinkimo. Gal būt galvojote, kad norite turėti vaikų, bet šiek tiek vėliau, kai jau būsite tikri, jog galite suteikti jam tinkamą gyvenimą, apgaubtą meile ir gerove.

Kaip jūs jau supratote, turėtumėte sutelkti dėmesį ne į save, ne į savo partnerį, o į vaiką. Tuomet jūsų draugas ar vyras paprasčiausiai neturėtų jokių argumentų prieš, nes tada būtų galima apkaltinti jį dėl jo paties savanaudiškumo ir nenoro susilaukti kūdikio.

Abortą galima prilyginti ypatingai žiauriam nužudymui. Organai jau suformuoti, yra rankos ir kojos, plaka širdelė…

Bet koks nužudymo aiškinimas, nesvarbu, ar tai būtų teisėta ir legalu, reiškia gyvybės atėmimą. Abortas visada yra žmogžudystė. Bet jei nelaikote vaisiaus žmogumi – jūsų reikalas. Tačiau tai jokiu būdu nepaneigia gyvybės atėmimo fakto. Nors ir yra nemažai norinčių pateisinti abortą…

Taip, kūdikis gali būti neplanuotas ir nelaukiamas, bet tai nereiškia, kad juo reikia atsikratyti.  Net ir tada, kai jo biologinis tėvas staiga pradingsta. Būsimas kūdikis taip pat yra ir jo dalis ir nereikia menkinti jo genų vaidmens.

Bet jei nesate pasirengę prisiimti atsakomybę, tada belieka tik apgailestauti.

Niekada nepamirškite, kad atlikdami abortą, jūs nutraukiate milijonų gyvų ląstelių gyvenimą.

Būkite  abortų priešininkų pusėje ir įsitikinkite, kad jūsų grupės įstatymai ir taisyklės yra vienintelė teisinga tiesa.

 

 

 

Vytautė Jogailaitė